Jurgitos Stankauskaitės interviu su poetu Sigitu Birgeliu (2 dalis)
(Tęsinys. Pradžia čia)
Valstybės atkūrimo dienos proga Vilniuje vyko iškilmingi „Už nuopelnus Lietuvai“ ordinų ir medalių apdovanojimai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įteikė apdovanojimus 34 Lietuvos ir užsienio piliečiams, tarp jų ir mūsų kraštiečiui, poetui, Punsko „Aušros“ leidyklos direktoriui, portalo punskas.pl įkūrėjui Sigitui Birgeliui.
Pirmoje mūsų pokalbio dalyje kalbėjome apie etninių žemių gyventojų problemas Lietuvoje. Dabar persikelkime į visai kitą erdvę – jūsų sukurtą Lenkijos lietuvių internetinį portalą punskas.pl, kuriame susitinka įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys lietuviai. Lankomumo reitingai rodo, kad ne tik mes juo domimės.
Kažkaip įdomiai susiklostė, kad čia, Punske, labai greitai pasigaudavome pasaulio naujoves. 1990 m. Suvalkų kultūros namuose buvo vienas kompiuteris. Norint juo padirbėti, tekdavo ten praleisti ne vieną naktį. Mat dienos metu jis būdavo užimtas, reikalingas Suvalkų žurnalo kūrėjams. Namo paprastai grįždavome tik paryčiais, kai sutvarkydavome „Aušros“ redagavimo ir maketavimo darbus. Labai greitai, tų pačių metų kovo mėnesį, ir Punskas įsigijo kompiuterį. Tai buvo turbūt antras kompiuteris tuometinėje Suvalkų vaivadijoje. Kalbant apie internetą irgi buvome pačiame avangarde. Antai 1996 m. internete nedaug buvo informacijos lietuvių kalba. Lietuvos žiniasklaida virtualioje erdvėje žengė pirmuosius žingsnius. Sakyčiau, kad tai net nebuvo žiniasklaida, o savaitinė žinių apžvalga, kurią rengė Laima Statulevičienė (žinių apžvalgas galima rasti čia: http://www.apzvalga.lt/). Mes labai greitai pagavome mintį, kad kažką panašaus būtų galima pradėti kurti Punske. Labai daug gerų žmonių padėjo suprasti, kaip viskas veikia. Prie viso to prisidėjo Jurgis Paransevičius, kuris tuo metu neakivaizdiniu būdu studijavo informatiką. Jo dėka nuo 1997 m. žurnalo „Aušra“ turinys tapo prieinamas internete. Kadangi mes abu dirbome „Aušros“ leidykloje, stebėjau, kaip atrodo žurnalo kelionė į kitą erdvę. Sugalvojau jai alternatyvą – punskas.pl. Iš pat pradžių portalo adresas buvo šiek tiek kitoks. Pirmiausiai gimė mintis, kad portale reikėtų sudėti visą informaciją apie veikiančias įstaigas, mokyklas, kultūros centrus. Turbūt po metų pagalvojau, kad verta kasdien į pagrindinį puslapį įkelti kokią nors žinutę, o nuo 2007 m. portale reguliariai viešinami straipsniai. Tuo metu man nuoširdūs žmonės sakydavo, kad neverta taip vargti, gaila laiko. Lankomumo reitingai nebuvo dideli, bet metai iš metų jie ėmė kilti. Žmonėms atrodė, kad paskelbtos žinios internete pradingsta, tačiau šiandien matome, kad virtualioje erdvėje niekas nedingsta.
Ne tik, kad nedingsta, bet visą informaciją lengvai galima surasti. Teko pastebėti, kad portale publikuoti straipsniai viešinami kituose Lietuvos portaluose. Vadinasi, „mus“ skaito Lietuva.
Vieną kartą, bet jau labai seniai, atlikome eksperimentą. Portale punskas.pl paviešinome labai svarbią informaciją mums ir ypač Lietuvai. Norėjome sužinoti, kada ir kaip Lietuva į tai reaguos, ar bus kažkoks atgarsis. Nepraėjus pusvalandžiui nuo to laiko, kai žinutė pasirodė portale, mums jau skambino BNS – didžiausia Baltijos valstybių naujienų agentūra, prašydama pateikti daugiau informacijos.
Eksperimentas pavyko, tuo pačiu duodamas energijos vis daugiau rašyti, informuoti, dalintis.
Mūsų straipsnius skolinasi alkas.lt, voruta.lt, propatria.lt. Būdavo dar ir televizija, kuri rinkdavo mūsų vaizdo reportažus ir rodydavo juos Lietuvoje. Portalo administratorius gali pamatyti, koks yra lankomumas, iš kurios pasaulio vietos buvo prisijungta. Džiugina tai, kad prisijungimų yra ne tik iš miestų, bet ir iš kaimų. Auganti lankomumo statistika teikia pasitenkinimą, nes matau, kad portalas žmonėms reikalingas. Kartais tenka sulaukti ir kaimiečių atsiliepimų apie vaizdo įrašus, pvz., kad įrašai labai trumpi: „Vos spėjau įsijungti ir jau pasibaigė“.
Nuomonės labai skiriasi, bet, žvelgiant iš jaunesnės kartos perspektyvos, nepatartina kurti ilgų tekstų – vaizdo įrašų ar straipsnių. Jauni žmonės nemoka ilgai išlaikyti dėmesio. Greitai viskas nusibosta. Tačiau ilgi įrašai karpomi į kelias dalis. Taip portalo lankytojas netiesiogiai kviečiamas stebėti kitų dienų pasirodančias naujienas, laukti įrašų pratęsimo.
Pirmiausia nenorėčiau sutikti, kad ilgi straipsniai portale blogai. Tikrai ne. Tik jie privalo turėti išliekamosios vertės. Tada po jais kaip grybai po lietaus dygsta patiktukai, dažnai skaitytojai jais dalijasi. Tai pasakytina, tarp kitko, ir apie jaunosios kartos atstovus. Žinoma, gerai juos publikuoti dalimis. Kita vertus, žmonės patys renkasi – vieni žiūri tik portalą punskas.pl, kiti prenumeruoja vaizdo įrašus youtube plotmėje, kur iš karto gauna visus įrašus. Mes esame matomi dar ir socialiniame tinkle Facebook (Punskas.lt). Kiekvienos plotmės reitingai skirtingi, kaip skirtingi yra mūsų skaitytojai ir lankytojai.
Kaip skirtingi ir lietuvių literatūros skaitytojai. Apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvai“ yra ir už Jūsų kuriamą poeziją. Ar kur nors tarp didelio Jūsų darbų krūvio yra palikta lentynėlė dvyliktam poezijos rinkiniui?
Neatrodo, kad greitu laiku galėtų pasirodyti nauja poezijos knyga. Vidutiniškai kas penkerius metus išleidžiu poezijos rinkinuką. Paskutinį kartą eilėraščių knygutė pasirodė 2017 metais. Galvoju, kad šiandien žmonėms poezija yra mažai reikalinga. Ne tik nedaug sulaukia skaitytojų, bet ir pati eina į kažkokią aklavietę, užsidaro savyje. Net ir literatūros žurnaluose šiais laikais ne per daug eilėraščių.
Poezija reikalauja dėmesio, susikaupimo, žodžiais neužrašytų prasmių. Šiuolaikinis žmogus sudėtingame pasaulyje ieško paprastumo. Vis dėlto mūsų krašte vyksta „Poezijos pavasariai“, kurie turi savo ištikimus klausytojus, tad kažkokia mūsų dalis myli gyvenimą pamerkti žodžių nepaprastume. O tai ir yra Jūsų nuopelnas – kasmet pakviečiat poezijos paukštę į mūsų kraštą. Tuoj ir pavasaris…
Ačiū už pokalbį.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
