Vidurinių mokyklų absolventai renkasi studijas

0

Lenkijoje

Šiuo metu Lenkijoje yra daugiau kaip 350 aukštųjų mokyklų. Pagal studentų skaičių didžiausi yra Varšuvos, Krokuvos ir Poznanės universitetai. Varšuvos universitete įvairių pakopų studijose mokosi daugiau kaip 40 tūkst., Jogailaičių universitete – per 37 tūkst., o Poznanės A. Mickevičiaus universitete – apie 30 tūkst. studentų. Kaip ir kasmet liepos mėnesį, pasibaigus pirmajam priėmimo etapui, skelbiami pirmakursių sąrašai. Daugelį metų tarp šalies vidurinių mokyklų absolventų didžiausio susidomėjimo susilaukia informatika, psichologija ir vadyba. Pasidomėjome, kurios kryptys buvo populiarios šiemet.

Pirmakursių priėmimą kiekviena aukštoji mokykla vykdo savarankiškai, todėl kalbėsime tik apie didžiausių šalies universitetų (Varšuvos, Krokuvos ir Poznanės) būsimųjų studentų pasirinkimus. Pirmojo etapo rezultatai jau paskelbti. Jeigu liks laisvų studijų vietų, į tas kryptis bus skelbiamas papildomas priėmimas.

Varšuvos universitetas naujiems studentams paruošė per 24 tūkst. vietų (19 899 nuolatinėse ir 4 788 ištęstinėse studijose). Prašymus pateikė per 30 tūkst. kandidatų. Kaip įprasta, daugelis rinkosi ne vieną, o kelias kryptis. Populiariausia buvo psichologija – į ją gauta daugiausia prašymų (2742), tačiau daugiausia stojančiųjų – net 24 – dėl vienos vietos varžėsi į mediciną. Kitos populiarios kryptys: vadyba, ekonomika, teisė. Daug norinčių buvo ir į kai kurias humanitarines kryptis – į orientalistikos programas (japonų, korėjiečių ar kinų kalbą), taip pat į anglų filologiją.

Jogailos universitetas šiemet žada priimti apie 8,5 tūkst. pirmakursių. Daugiausia prašymų sulaukta į psichologiją ir teisę. Rekordininkai rinkosi net po 18 studijų programų. Didžiausias kandidatų skaičius į vieną vietą buvo į japonų kalbos (12,61) bei medicinos-odontologijos studijas (11,87), kiek mažiau – į  ekonomikos ir fizioterapijos.

Kaip ir daugelyje kitų aukštųjų mokyklų, Adomo Mickevičiaus universitete daugiausia kandidatų norėjo studijuoti psichologiją (gauta per 2 tūkst. prašymų, į vieną vietą pretendavo 18 žmonių), teisę ir anglų kalbą. Daugelis rinkosi korėjiečių kalbą (13 žmonių į vieną vietą), vadybą ir verslo teisę (po 10 kandidatų į vieną vietą). Poznanės universitetas gavo apie 30 tūkst. prašymų, bet patenkinti galės tik pusę, nes yra pasirengęs priimti tik 15 tūkst. pirmakursių.

Kalbant apie naujoves, verta paminėti kai kurias naujas studijų kryptis, tarp jų yra: dirbtinis intelektas, pramonės technologijos, skaitmeninė sociologija, 3D spausdinimo inžinerija ar atominė energetika.

Lietuvoje

Lietuvoje vykdomas bendrasis priėmimas į studijas (LAMA BPO). Šiemet į universitetus ir kolegijas sulaukta iš viso 24,5 tūkst. paraiškų. Per 17 tūkst. atitiko valstybės finansuojamų vietų sąlygas. Praėjusią savaitę buvo paskelbti stojamųjų rezultatai, o dabar prasideda sutarčių su aukštosiomis mokyklomis pasirašymas.

Populiariausios studijų kryptys universitetuose – socialiniai mokslai, verslo ir viešoji vadyba, sveikatos mokslai. Būsimi universitetų pirmakursiai daugiausia rinkosi medicinos, psichologijos, teisės, tarptautinio verslo studijų programas. Padaugėjo prašymų į inžinerijos mokslų studijas.

O štai kolegijose pastebima pokyčių – dominavusią verslo ir viešosios vadybos studijų kryptį aplenkė sveikatos mokslai, juos šiemet rinkosi beveik 24 proc. stojančiųjų. Daugiau stojančiųjų pateikė prašymus į slaugos studijas, nemaža dalis kandidatų siekė studijuoti inžinerijos ir ugdymo mokslus.

Iš naujovių būtina paminėti suvienodintas priėmimo sąlygas į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas. Nuo 2024 metų aukštojo mokslo siekiantys abiturientai privalo būti išlaikę ne du (kaip anksčiau), o tris valstybinius brandos egzaminus. Kita naujovė – vadinamoji antra konkursinė eilė, arba socialinė dimensija. Tai papildoma konkursinė eilė jaunuoliams iš socialiai jautrios aplinkos. Tokiu būdu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia didinti mokslo prieinamumą šiai jaunuolių grupei, sudaryti kuo geresnes sąlygas mokytis visiems, kurie yra pasirengę studijoms. Į antrą eilę šiemet konkursui užsiregistravo apie 500 pretendentų, sąlygas atitiko 405 stojantieji, o priimta į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas 395 asmenys.

Kam nepavyko patekti į išsvajotas studijas, dabar gali rinktis tas studijų programas, kuriose vykdomas papildomas priėmimas. Papildomo priėmimo pirmasis etapas Lietuvoje vyks rugpjūčio 5–8 d., o antrasis etapas – rugpjūčio 19–22 d. Lenkijos aukštosios mokyklos papildomą priėmimą vykdo savarankiškai, todėl terminus reikia tikrinti jų tinklalapiuose.

nb, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisĮ užsienį su vaikais: 4 patarimai ramesnėms atostogoms
Kitas straipsnisKvietimas į LLJS trisdešimtąjį gimtadienį

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia