Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektas baigtas. Planuojama, kad jungtis pradės veikti jau kitų metų viduryje. Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi. Dujotiekis Baltijos šalims sudarys sąlygas pasirinkti dujų tiekėjus, galimybes pirkti dujas konkurencinga kaina.
Dujų jungtimi galima bus per metus į Baltijos šalis persiųsti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų, o į Lenkiją iki 21 TWh. Dujotiekio skersmuo – 700 mm, projektinis slėgis – 5,4 MPa.
Pasak LR energetikos ministro Dainiaus Kreivio, „Tai istorinis momentas stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, atveriantis kelią Baltijos šalių ir Suomijos rinkų integracijai į bendrą Europos dujų rinką.
Ilgus dešimtmečius dujų srautų tarp Lietuvos ir Lenkijos sukūrimas buvo trūkstama grandis visame mūsų energetikos infrastruktūros paveiksle, – GIPL auksinės siūles suvirinimo ceremonijoje sakė jis. – Daugiau dujų tiekimo šaltinių suteikia mums daugiau lankstumo užtikrinant dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, galėsime lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius pasaulio dujų biržose.“.
Dujotiekio vertė siekia 500 mln. eurų. Daugiau kaip 60 proc. lėšų šiam tikslui skyrė Europos Sąjunga. Prie finansavimo prisidėjo Latvija bei Estija.
Bendras dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos ilgis yra 508 km (Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, Lenkijoje – 343 km.). Punsko valsčiuje dujotiekis eina, tarp kitko, per Šlynakiemio, Ožkinių, Valinčių, Pelelių ir Sankūrų kaimus. Jis yra šiaurinės dujotiekio atkarpos dalis. Šiaurinėje dujotiekio atkarpoje bus įrengtos šešios dujų slėgio mažinimo stotys, kad dujomis galėtų naudotis vietiniai vartotojai.
Lenkijoje ir Lietuvoje dujotiekio statyba buvo pradėta 2020 metais.
sb, punskas.pl
