Seinų Edvardo Alfredo Ritlerio ligoninė šiemet švenčia veiklos 60-metį.
Ligoninėje dabar yra chirurgijos, vidaus ligų, intensyviosios terapijos skyriai bei akušerijos-ginekologijos ir vaikų poskyriai. Teikiamos greitosios medicinos pagalbos paslaugos. Ligoninėje per 80 lovų, ji padidinta ir modernizuota, turi geros medicinos įrangos, puikių specialistų (tarp jų nemažą dalį sudaro lietuviai). Ligoninei nuo 1999 m. vadovauja Waldemar Kwaterski. Dabartinė gera finansinė ligoninės padėtis, pacientų pagyros dėl sąlygų ir medicinos darbuotojų, nemaža dalimi yra ir jo nuopelnas.
Rugsėjo 8-ąją numatytos jubiliejinės iškilmės. Bus svečių, apdovanojimų, koncertų ir vaišių renginio dalyviams. Bus žaidimų vaikams. Gyventojams nemokamai bus matuojamas kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje. (Tiksli šventės programa žemiau.)
Pradžių pradžia
Sveikatos priežiūra po Antrojo pasaulinio karo Seinų krašte pradėta rūpintis apie 1947 m. Tuomet į šį kraštą sugrįžo gydytojas Edvard Ritler (Edward Ritler). Jo gyvenimas itin vingiuotas – 1897 m. gimęs Vilniuje, medicinos studijas baigęs Varšuvoje, dirbęs gydytoju KOP Seinuose, asistentu Vilniaus universitete, 1939 mobilizuotas kaip karo medicinos gydytojas, vėliau įsidarbinęs Vilniuje, tačiau netrukus vokiečių areštuotas ir išvežtas su žmona į Reichą. Iš ten į Lenkiją grįžo 1947 m.
Gavęs leidimą apsigyventi Seinuose (kur turėjo giminaičių), ėmėsi gydyti žmones. Tai buvo jo misija, šiam kraštui jis paskyrė likusį savo gyvenimą. Pabrėžtina, jog ilgą laiką čia jis buvo vienintelis daktaras – dirbo daug ir ištvermingai. Siekė, kad regione būtų steigiamas ambulatorijų tinklas. Pirmoji įkurta 1947 m. Seinuose, antroji – 1954 m. – Punske.
1956 m. įkūrus apskritį, E. Ritleris tapo Sveikatos skyriaus vedėju: organizavo epidemiologinę-sanitarinę stotį, greitosios pagalbos paslaugas. Tuo pat metu rūpinosi ligoninės statymu. Ji baigta ir atidaryta 1963 m. Reikėjo burti medikus. Atvykę į ligoninę dirbti jauni felčeriai, direktoriaus paskatinti, baigdavo studijas ir likdavo dirbti Seinuose.
Buvo reiklus sau ir kitiems. Daug skaitė, gerai mokėjo rusų ir vokiečių kalbas. „Kad ir kiek žmogus begyventų, niekada negali sakyti, kad jau daug moka“, – teigdavęs daktaras Ritleris.
Mirė jis 1972 m., palaidotas Seinų kapinėse. 1987 m. ligoninė ir gatvė pavadinta E. Ritlerio vardu.
