Skaičiuojant devyniasdešimt Punsko ugniagesių savanorių komandos gyvavimo metų, istorijos faktų yra tikrai daug. Galbūt ne visos datos ar įvykiai yra vienodai svarbūs, tačiau prisiminti, kaip viskas prasidėjo, gali būti įdomu kiekvienam. Skirtinguose pasakojimuose ir prisiminimuose minimos kelios datos, tačiau užfiksuokime, kad 1933 m. vasarą Punsko miestelyje kilo gaisras. Gaisro būta nemažo, nes kol apie jį sužinojo ir atvyko ugniagesiai iš Suvalkų (Suvalkai yra už 30 km), sudegė 40 pastatų.
1934 m. iš dalies išvežus sudegusių pastatų griuvėsius, tuometinė savivaldybės valdžia sutinka organizuoti savanorišką ugniagesių komandą Punske. Tai daryti apsiima tuometinis Punsko mokyklos direktorius Stanislovas Jakubovičius, kuris tampa pirmuoju Punsko ugniagesių savanorių komandos valdybos pirmininku. Viršininko pareigas eina Vytautas Pojavis, pagal profesiją paštininkas, o jo pavaduotoju tampa Vytautas Gibas. Skyrius buvo aprūpintas pagrindine gaisrų gesinimo įranga, t. y. rankiniu siurbliu ir apie 70 metrų žarnos. Tuo metu Punsko savanorių ugniagesių komandoje buvo 16 narių. Ugnies krikštą ugniagesių komanda gavo 1936 m., užgesinusi trijų pastatų gaisrą Punske. Antrojo pasaulinio karo metais, 1941 m. (vokiečių okupacijos laikotarpiu), būrys buvo likviduotas, tačiau savanoriai savo gaisrų gesinimo įrangą paslėpė pas keturis vietos ūkininkus.
1945 m. įkūrus savivaldą, Punsko pradinės mokyklos vedėjas Stanislovas Lysakovskis imasi atnaujinti ugniagesių savanorių komandą. Į padalinį sugrįžta okupacijos metais saugotas rankinis siurblys ir keli metrai žarnų, priešgaisrinės tarnybos vadovu tampa Vincentas Itota.
Kitas svarbus Punsko gaisrinės etapas – garažo statyba, kuri prasideda 1955 m. Šalia buvusios policijos nuovados pastatytas naujas garažas, o Balstogės vaivadijos inspekcija padovanojo tuo metu modernų motorinį siurblį „Leopolia“. Ugniagesių savanorių komanda, su Punsko ir aplinkinių vietovių bendruomenių palaikymu, iškelia iniciatyvą statyti tikrą gaisrinę ir 1961 metais prasideda statybos. Savanoriškai atliktų darbų vertė tuo metu siekė 250 tūkst. zlotų. Savanoriai ugniagesiai ypač dėkojo Punsko savivaldybės gyventojams už pagalbą ją statant. Šlynakiemio, Ožkinių, Punsko kaimo, Kalinavo, Šaltėnų ir Kreivėnų kaimų gyventojai savo transportu tiekė statybines medžiagas iš bazės Trakiškėse ir Suvalkuose, taip pat daug dienų dirbo prie pačių statybų. Gaisrinė iškilmingai atidaryta ir pradėta naudoti 1963 metais.
Ugniagesiai taip pat daug laiko ir pastangų skyrė profesiniam tobulėjimui, ypač dalyvaudami Seinų rajono priešgaisrinės valdybos organizuojamose savanorių ugniagesių padalinių sporto ir gaisrų gesinimo varžybose. Padalinys sėkmingai varžėsi rajono lygmeniu, todėl 1964 m. rajono gaisrų gesinimo varžybose laimėjo antrąją vietą. 1973 m. Seinų rajono varžybose užėmė trečiąją vietą. Per visus tuos metus iki dabar komanda dalyvauja įvairiose varžybose, mokymuose ir aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime. Šiuo metu Punsko ugniagesių savanorių komandai priklauso 50 narių, iš jų 7 moterys ir 11 garbės narių.
Švenčiant Punsko ugniagesių savanorių komandos 90-ies metų jubiliejų, šventės metu Punske sulaukta daug svečių, sveikinimo kalbų ir įteikti apdovanojimai Punsko ugniagesiams.
Punsko ugniagesių savanorių komanda buvo apdovanota Bronziniu garbės ženklu „Palenkės Florijono kryžius“. Lenkijos ugniagesių draugijos auksiniu ženklu apdovanotas Stasys Vaičiulis. Boleslavo Chomičiaus garbės medaliu apdovanotas Czesław Nejman. Aukso medaliu už nuopelnus ugniagesybai apdovanoti Juozas Vaičiulis ir Wojciech Kierejszys. Sidabro medalius už nuopelnus ugniagesybai gavo: Karol Siwicki, Gintautas Račius, Darius Kliučnikas, Darius Valinčius, Alvydas Judickas. Bronzos medaliu už nuopelnus ugniagesybai apdovanotas Adam Chałkowski. Sidabrinį garbės ženklą „Palenkės Florijono kryžius“ užsitarnavo Mariusz Michał Cichosz. Ženklu „Pavyzdingas ugniagesys“ apdovanoti: Onutė Kliučinskienė, Valdas Puzauskas, Dovydas Nometka, Adam Joseph Kroczek, Jonas Komičius, Edvinas Krakauskas.
(aj), punskas.pl
