Punske vyko Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos posėdis

1

2024 m. lapkričio 17 d. Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos svetainėje vyko Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 76 išrinkti delegatai. Posėdžio dalyvius sveikino LR Seimo narys Remigijus Motuzas, Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Genadijus Mackelis. Sveikinimo raštą atsiuntė prof. Bronius Makauskas.

LLB valdyba

Taryba LLB valdybos pirmininke išrinko Ireną Gasperavičiūtę, LLB tarybos prezidiumo  pirmininke – Astą Pečiulienę.

LR Seimo nario Remigijaus Motuzo sveikinimas

Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovo ambasadoriaus Genadijaus Mackelio sveikinimas

Prof. Broniaus Makausko sveikinimas

           Mielieji Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos posėdžio atstovai ir dalyviai!

            Negalėdamas dalyvauti asmeniškai, prašyčiau leisti išreikšti keletą palinkėjimo minčių raštu.

Gerbiamieji,

            Jau kelios kartos šio krašto (manu militari būdu tapusio de facto, laikui bėgant ir de iure Lenkijos dalimi) lietuvių liudijo ir liudija savo ištikimybę kalbai, tradicijoms, kultūrai, tautai. Nemaža jų dalis jau atgulę amžinojo poilsio, ne visi savo gimtojoje žemėje. Labiausiai nusipelniusius iš jų saugojame savo atmintyje, įtraukiame į šio krašto istorijos analus.

            Civilizacijos pažanga, naujausios technologijos, ypač komunikacijos ir komunikavimo srityje, milžiniški socialiniai ir kultūriniai pokyčiai su nenuspėjamais rezultatais ir poveikių dinamika skatina mus kaip niekad anksčiau susitelkti ir ieškoti būdų, kaip ne tik išlikti, bet ir pratęsti mūsų kultūrinį ir tautinį gyvastingumą.

            Manyčiau, pirmoje vietoje turime susirūpinti lietuviškų šeimų augimu.

Šeimos yra mūsų egzistencijos ir švietimo pagrindas. Ką mums reiškia lietuviško švietimo svarba, įsitikinome jo netekus Seinų krašte ir jį vėl atgavus bei prarasdami kelias mokyklas Punsko valsčiuje. Labai opus klausimas lietuviško švietimo židinio stiprinimas Suvalkuose. Čia susiduriame su mums dar sudėtingesnėmis problemomis. Jeigu norime išlaikyti lietuvišką švietimą, taigi ir mokytojų darbo vietas, būtina jų simbiozė su tėvais, supančia lietuviška aplinka. Skatinkime tėvus leisti savo vaikus į lietuviškas mokyklas, nepaisant priešiškos propagandos, taip pat ir mūsų pačių neišmanėlių leptelėjimų. Punske ir Seinuose jau turime elitinio lygio lietuvišką švietimą – didžiuokimės tuo ir jį visomis pastangomis remkime, vengdami asmeniškumų. Dėmesio centre privalome išlaikyti taip reikalingų vadovėlių gimtąja kalba ruošimą ir spausdinimą, rūpindamiesi ir jų aukšta meritorine kokybe. 

            Kai kalbame apie šeimas, jau tampa akivaizdu, kad daugėja tautiškai mišrių šeimų. Su tuo procesu sunkiai dorojosi Stalino išvietintieji lietuviai Vakaruose, o jie juk patriotizmo nestokojo. Mes gyvename savoje žemėje, bet pastaruoju laikotarpiu greitai kintančioje aplinkoje. Kas galime, ypač mokytojai, giminaičiai, kaimynai, bičiuliai – švieskime lietuvius, sukūrusius tautiškai mišrias šeimas, kad jeigu tik jiems pakanka valios ir sutarimo, tesuteikia savo atžaloms ir lietuvišką išsilavinimą. Tuo prisidėdami prie savo bendruomenės išlikimo ir lietuviškų švietimo įstaigų gyvavimo. Šioje sferoje turime optimizmą keliančių, bet ir pesimistiškų pavyzdžių. Būdami šalia Lietuvos ir turėdami jos teikiamą paramą mūsų krašto studijuojančiam (bet ir Vilniaus lietuvių namuose besimokančiam) jaunimui, suteiktume savo vaikams galimybę įgyti aukštąjį mokslą ir konkurencingą darbo parinkčių galimybę, dargi išlaikydami etnokultūrinius ryšius su savo gimtine ir jos aplinka. Šios problemos narpliojimas reikalingas kiekvieno iš mūsų sumanumo, aukštos kultūros, jautrumo, suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo. Tai vienas iš Lenkijos lietuvių bendruomenės uždavinių.

            Mūsų bendruomenei svarbios yra socialinės gyvenimo sąlygos. Galime pasidžiaugti lietuvių medikų, grįžtančių dirbti savam krašte, aukštų paslaugų kokybe bei paslaugų komfortu. Jiems didžiausia už tai padėka.

– Ekonominė gerovė yra vienas iš svarbių svertų bendruomenės stabilumui palaikyti. Šios srities neišmanau, tačiau suprasdamas investavimo, kapitalo pritraukimo reikšmę linkėčiau nepamiršti apie mūsų lietuviškos bendruomenės stabilumo pagrindus bei reto grožio gamtos ir gamtovaizdžio ateinančioms kartoms išlaikymą. Palaikykime savus gamybos ir paslaugų tiekėjus.

– Mūsų spauda yra lietuviško bendruomeninio gyvenimo atspindis ir, jeigu stipriau ją palaikytume, dargi jai talkintume, galėtų būti su internetiniu portalu ir radiju imtinai mūsų kultūros formuotojai. 

– Muzikinės kultūros kėlimas per mokyklas, saviveiklos ansamblius, vietos ir specialistų iš Lietuvos pagalba pratęsia mūsų krašto gilias tradicijas ir yra svari, telkianti bendruomenę gija, vienas iš jos gyvybingumo šaltinių. Tai pasakytina ir apie teatrinę veiklą, sceninės kūrybos klojimo teatrų tradicijų palaikymą, teminių režisuotų renginių, poezijos populiarinimo valandėles.

– Istorinio-kultūrinio paveldo apsauga ir viešinimas yra svarbi mūsų savimonės ir savivokos formavimo dalis. Lietuviškojo paveldo klodai tyrimui ir viešinimui yra Suvalkų krašte be galo turtingi, juos eksploruoti tenka talkon kviesti Lietuvą, nes tai mūsų bendras palikimas ir turtas, o Lenkijos valstybė, jos regioninė administracija, ypač Seinų apskrityje, pagrindinai plėtoja lenkų militaristinę istorinę atmintį blokuodama, jau nekalbant apie rėmimą, lietuviško kultūrinio paveldo lygiateisį įamžinimą.

– Mūsų tapatumui stiprinti svarbi katalikiško tikėjimo gimtąja kalba praktikavimas, turime šiuo reikalu kalbinių-organizacinių problemų Seinų parapijoje, tačiau liūdina mūsų jaunimo abejingumas, o gal tai jau smarkiai pažengusios sekuliarizacijos pasekmė.

            Šie keli pastebėjimai tebūna bent dalinai verti gilesnių mus telkiančių darbams svarstymų bei vienijantys tolimesniems užmojams, o mūsų bendruomenės nueiti keliai ir jau atlikti darbai tegul pinasi į mūsų tautos bendrus tikslus vis aktualiai skambančius mūsų Tautiškoje giesmėje.

             Pagarba ir padėka visiems ir kiekvienam(-ai), palaikantiems bendruomeninį solidarumą.                                                      Sėkmės darbuose!

 Nuoširdžiai

Bronius Makauskas

Ankstesnis straipsnisKonkursas „Šv. Kazimieras – lietuvių jaunimo globėjas“
Kitas straipsnis„Tarmių lobynai“ kviečia rinkti geriausią tarmišką filmuką

1 KOMENTARAS

  1. Pagarba tiems,kurie rūpinasi Punsko-Seinų-Suvalkų krašto lietuviškos tapatybės stiprinimu ir išsaugojimu.Iš tiesų šio krašto lietuviško kultūros paveldo išsaugojimas,įskaitant ir Vižainio plačias apylinkes, yra vienas iš svarbesnių PLB uždavinių.Tad, leiskite PLB naujai išrinktai Tarybai palinkėti sėkmės!

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia