Algimantas Mikelionis, punskas.pl
Iki Kūčių ir šv. Kalėdų tiek ir teliko – ne visai pusantros savaitės. Miestuose ir miesteliuose žiebiamos papuoštos šventinės eglutės, vaikšto Kalėdų Seneliai, šalia eglučių pilna įvairiausių puošmenų, atrakcionų, galima paskanauti karštų gėrimų ir saldumynų. Tas šventinis šurmulys yra visai malonus ir mielas, jeigu neprasidėtų taip anksti – lapkričio viduryje. Bet kai dabartinis gyvenimas tapo itin materialiniu, mažiau vietos lieka advento rimčiai ir susimąstymui, o daugiau beprotiškam lėkimui ir begaliniam pirkimui.
Bet, mielieji, nuoširdžiai paklauskime vienas kito: ar galime šiuo metu visiškai nerūpestingai atsiduoti Dievo Sūnaus gimimo laukimui, kai palyginus visai netoli mūsų broliai ukrainiečiai guldo galvas kovodami už savo tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Bent aš kiekvieną rytą peržvelgiu vieną pagrindinių Lietuvos internetinį portalą pirmiausia ieškodamas žinių apie pasiaukojamą ir bekompromisę ukrainiečių kovą su norinčiomis juos pavergti rusų ordomis. Šio komentaro rašyti sėdau pirmadienio rytą, bet prieš tai atsiverčiau internetinį portalą, kurio pirmoje vietoje buvo straipsnis apie rusų raketų ir iranietiškų dronų ataką paryčiais prieš Kyjivą ir Rusijos pajėgų aktyvų veržimąsi per visą rytinę fronto liniją. Kažkaip po tokių žinių iš Ukrainos – nori to ar nenori – nublanksta visas kalėdinių eglučių spindesys ir prityla prekybos centruose skambančios kalėdinės melodijos.
Manęs iki šiol nenustoja stebinę žmonės, kurie prakalbus apie karą Ukrainoje tik numoja ranka ir sako, kad karas vyksta toli, manęs tai nedomina ir apskritai tai tėra pačių ukrainiečių reikalas. Deja, tokie asmenys žiauriai ir apmaudžiai klysta. Ukrainos kariai gina ne tik savo šalį, o visus civilizuotus Vakarus, NATO ir Lietuvą. Ypač stebina itin keista išsivysčiusių Vakarų šalių pozicija, kurios neteikia itin reikalingų ginklų Ukrainai. Labai rimtas pavojaus signalas nuskambėjo iš JAV, nes praeitą trečiadienį respublikonų mažuma JAV Senate per procedūrinį balsavimą užblokavo įstatymo projektą dėl papildomo finansavimo, kuris apima pagalbą Ukrainai, motyvuodama tuo, kad jame nėra nuostatų dėl sienų politikos pokyčių.
Jeigu nebus solidžios užsienio valstybių pagalbos Ukrainai, ši valstybė neatsilaikys prieš Rusiją, o paskui pastaroji jau kėsinsis į NATO ar Lietuvą su Latvija ir Estija. Tad būkime toliaregiai ir iš visų jėgų remkime, kaip tik išgalime, Ukrainos valstybę ir kariuomenę. O Kūčių vakarą nepamirškime palikti tuščios kėdės ne tik išėjusiems šeimos nariams, bet ir Ukrainos kareiviui.
