Prieš kurdamas paminklą Lietuvos laisvės kovotojui Lionginui Baliukevičiui-Dzūkui, o tai buvo maždaug prieš dešimtį metų, pirmiausiai norėjau pamatyti tą vietą, pasižiūrėti, ar ten tebestovi LGGRTC statytas kryžius, ar jau jo nebėra, nes nuo to priklausė, koks naujasis paminklas turėtų būti. Niekaip neradau, neišmaniau tuo metu nei kultūros vertybių registro, nei koordinačių, tad važiavome su Roku Radzevičiumi ieškoti. Tą vietą parodė vienas partizanas iš Druskininkų. Jis tikino, kad kryžius tikrai tebestovi, nes pats dar prieš savaitę ten buvo. Kai nuvažiavome, pamatėme, kad per tą savaitę keliolika metų stovėjęs kryžius jau yra nukritęs.
Tai toks labai jau savotiškas sutapimas. Taigi, paminklą ėmiau įsivaizduoti ir pastačiau buvusio kryžiaus vietoje.
Menkas teturėjau technines galimybes, o paminklas – miško glūdumoje, keliukai išdarkyti miškovežių, tad jo atgabenimas į vietą tapo tikru išbandymu. Kai traktorius jau beviltiškai užklimpdavo, paskutinę akimirką kažkaip vis pavykdavo išsikapstyti. Pajuokaujant galima pasakyti, kad kartais atrodydavo, kad nebent pats Dzūkas iš viršaus padeda.
Muzikinė roko grupė „Skylė“, vadovaujama Roko Radzevičiaus, paminklo statymą inicijavo dėl to, kad juos būtent L. Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis įkvėpė sukurti albumą „Broliai“. Paradoksalu, bet Dzūkas, rašydamas dienoraštį, tikrai to nesitikėjo. Dzūkas įkvėpė „Brolius“, o „Broliai“ davė milžinišką postūmį lietuviams, ypač jaunimui, pradėti domėtis partizanų istorija.
Skulptorius Robertas Ožalinskas
