Rita Pauliukaitienė, punskas.pl
Mokslinės knygos „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ autorius dr. Arūnas Bubnys leidinio epigrafu pasirinko tokią rašytojo Balio Sruogos mintį: „Aš esu įkaitas už mūsų tautą ir šios aukos suvokimas palengvina mano gyvenimą.“ Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2023 m., kai buvo minimos 46 lietuvių inteligentų įkalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje 80-osios metinės. LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojai (direktorė Ramunė Driaučiūnaitė) taip pat šia proga parengė ir kilnojamąją parodą „Dievų miške. 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“. Tiek naujoji dr. Arūno Bubnio knyga, tiek minėta paroda Lietuvoje susilaukė nemažai dėmesio ir jau daugiau kaip metai vyksta jų pristatymai įvairiuose Lietuvos miestuose.
2024 m. lapkričio 12 d. Arūno Bubnio knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ ir paroda „Dievų miške. 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“ buvo pristatytos Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje, kuriam vadovauja direktorė Rima Striaušienė. Džiugu, kad Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parodos medžiagą turiningai papildė Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojų Dalės Naujalienės, Jono Gustaičio, Giedriaus Bagdono parengti stendai. Ypač emociškai paveikūs eksponatai, susiję su Marijampolės gimnazijos direktoriaus Zigmo Masaičio atminimu – šis keturiasdešimtmetis pedagogas užmuštas Štuthofo koncentracijos stovykloje, išbuvęs joje vos kelias savaites.
LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys pristatydamas savo mokslinę knygą akcentavo, kad medžiagą jai rinko net kelis dešimtmečius, rėmėsi daugybe istorinių šaltinių, ne kartą lankėsi ir buvusioje Štuthofo koncentracijos stovykloje, kur dabar veikia muziejus. Knygos pavadinimas „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ rodo, kad knyga yra skirta ne tik 1943 m. kovo mėnesį išvežtiems, vadinamiesiems įkaitais už tautą (taip naciai atkeršijo lietuviams, boikotavusiems Vokietijos okupacinės valdžios raginimą papildyti vokiečių kariuomenės gretas) atminti, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, Antrojo pasaulinio karo metais atsidūrusiems tame lageryje. Didžioji jų dalis buvo žydų tautybės. 1995 m. Lietuvos ambasados Lenkijoje rūpesčiu prie buvusios Štuthofo koncentracijos stovyklos krematoriumo buvo pritvirtinta atminimo lenta su užrašu: „ČIA KENTĖJO IR ŽUVO LIETUVOS ŽMONĖS / TUTAJ CIERPIELI I GINĘLI MIESZKAŃCY LITWY“. Knygos autorius, atsakydamas į lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos klausimą, koks yra jo paties santykis su Balio Sruogos „Dievų mišku“, pabrėžė, kad ši knyga jam įstrigusi į atmintį dar nuo vidurinės mokyklos laikų kaip viena iš meniškiausių dėl puikaus stiliaus (ironijos, sarkazmo ir kt.) pasakojant apie koncentracijos stovyklos gyvenimą. Arūnas Bubnys pasidalijo informacija, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras neseniai suteikė pagalbą, kad Balio Sruogos „Dievų miškas“ būtų kuo geriau išverstas ir išleistas azerbaidžaniečių kalba.
LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė pristatydama parodą „Dievų miške. 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“ akcentavo lietuvių vienybę tame baisiame mirties lageryje. Ypač visus vienijo kunigai Stasys Yla, vėliau parašęs savo prisiminimus, ir Alfonsas Lipniūnas, miręs 1945 m. ir palaidotas Lenkijoje, Pucke, vėliau jo palaikai buvo perlaidoti Lietuvoje. Dabar kunigo A. Lipniūno gimtoji Panevėžio vyskupija deda pastangas, kad už pasiaukojimą tikintiesiems, o ypač už pagalbą ligoniams ir persekiojamiems asmenims, jis būtų paskelbtas Katalikų bažnyčios palaimintuoju.
Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje paroda „Dievų miške. 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“ veiks iki šių metų gruodžio 31 dienos, muziejininkai kviečia joje apsilankyti tiek suaugusiuosius, tiek moksleivius. Istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Arūno Bubnio knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ taps svariu informacijos šaltiniu ne tik istorikams, bet ir lietuvių literatūros specialistams. Žinoma, ši knyga sudomins ir kiekvieną, kas neabejingas Lietuvos istorijai.
