Lietuvoje
Lietuvoje baigėsi pirmasis priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Rugpjūčio 2 d. daugiau kaip 21 tūkstantis stojančiųjų į universitetus ir kolegijas gavo kvietimus pasirašyti sutartis. Beveik puse tūkstančio daugiau jaunuolių galės studijuoti valstybės finansuojamose vietose nei pernai. Rekordinis skaičius kandidatų rinkosi pedagogikos studijas. Pasirašyti sutartis dėl šių studijų pakviesta 39 proc. pirmakursių daugiau nei prieš metus, o nuo 2020 m. jų skaičius išaugo net 67 proc.
Studijų pasirinkimų tendencijos gana aiškios. „Įvyko esminis proveržis pedagogikos, inžinerijos srityse, toliau daugėja stojančių į IT. Visų šių specialistų labai reikia“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, vertindamas priėmimo rezultatus.
Kolegijose į populiariausiųjų septintuką iškopė dvi ugdymo programos: ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas bei vaikystės pedagogika. Dvigubai išaugo pasirinkusiųjų specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programą, nors jau ir pernai ji buvo labai populiari, pritraukė trečdaliu daugiau stojančiųjų negu ankstesniais metais.
Iš viso beveik 1,5 tūkstančio stojančiųjų kviečiami tapti mokytojais. Stojančiųjų skaičius į prioritetines pedagogikos studijas šiemet išaugo 44 proc., lyginant su praėjusiais metais.
Būsimų pedagogikos pirmakursių skaičius nėra galutinis. Rudenį studentai galės rinktis pedagogikos gretutines studijas, o dabar dar vyksta priėmimas į profesines pedagogikos studijas – pastarąsias renkasi jau turintieji dalyko bakalaurą ir norintieji įgyti mokytojo kvalifikaciją. Pernai į gretutines ir profesines pedagogikos studijas buvo priimta dar per 800 studentų. Panašių skaičių tikimasi ir šiemet.
Pasak ministro G. Jakšto, reikšmingai padidėjo trauka į inžinerijos mokslus. Šiemet kviečiama studijuoti 234 asmenimis (9 proc.) daugiau nei pernai. Džiugina tai, jog augimas nevyksta IT studijų sąskaita, kaip nutikdavo anksčiau. Pernai priėmimas į IT augo apie 13 proc., šiemet dar 1,3 proc. Iš viso į valstybės finansuojamas vietas pakviesta beveik puse tūkstančio daugiau studentų negu pernai – daugiau tiek universitetuose (5 proc.), tiek kolegijose (2 proc.). „Šis etapas nuteikia optimistiškai, – sako ministras, – studijuoti kviečiama daugiau jaunuolių, geresnis stojančiųjų pasiskirstymas tarp krypčių, atsižvelgus į egzaminų rezultatus, todėl tikėtina, kad priimtieji bus geriau pasirengę studijoms.“
Rugpjūčio 7–10 d. skelbiamas papildomas priėmimas į likusias laisvas vietas. Šia galimybe galės pasinaudoti tie, kurie dabar negavo kvietimo studijuoti arba iki šiol nebuvo apsisprendę, ką rinktis.
Lenkijoje
Pirmasis priėmimo etapas baigėsi ir Lenkijos aukštosiose mokyklose. Čia pirmakursių priėmimą į studijas kiekviena mokykla vykdo atskirai. Kaip ir ankstesniais metais, didžiausiuose šalies universitetuose populiariausios buvo šios kryptys: psichologija, teisė, medicina. Stojantieji noriai rinkosi taip pat užsienio kalbas (ypač anglų, Rytų Azijos ir skandinavų kalbas) bei specialybes, susijusias su vadyba, žurnalistika ir ekonomika. Technikos universitetuose tarp pasirenkamų programų dominavo IT, automatika ir robotika.
Šiose programose dėl vienos vietos varžėsi rekordinis vidurinių mokyklų absolventų skaičius. Rekordinio populiarumo sulaukė psichologija Vroclavo universitete (31 kandidatas į vieną vietą), medicina Varšuvos universitete (30 kandidatų į vieną vietą) ir medicinos-odontologijos kryptis Gdansko universitete (29 kandidatai į vieną vietą).
Rugsėjo mėnesį Lenkijoje bus vykdomas papildomas priėmimas.
nb, punskas.pl
Remtasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešimu spaudai
