Spalio 6 d. Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo artimieji“. Dalyvavo knygos sudarytoja Rita Pauliukaitienė bei leidyklos direktorius Sigitas Birgelis. Meninę programą parodė Jurgita Arelienė.
Apie knygą ir Krikščiūnų šeimą vaizdžiai papasakojo Rita Pauliukaitienė. Knygą sudaro įvairių autorių tekstai, kuriuose atskleidžiami iš Ašmintos kilusio Jurgio Krikščiūno ir jo giminės likimai. Yra išėję du knygos leidimai: pirmasis – 2019 m., minint J. Krikščiūno 100-ąsias gimimo metines, antrasis – 2020 m. pradžioje.
Apie Jurgį Krikščiūną-Rimvydą, jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą bei 1949 m. gruodžio 15 dienos įvykius Šlynakiemyje papasakojo Sigitas Birgelis.
Paskutinį kartą Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas prasiveržė per Lenkijos–Lietuvos TSR sieną 1949 m. balandžio mėnesį. Prasiveržimo metu keli partizanai žuvo. Rimvydas buvo sužeistas. Rugsėjo mėnesį kartu su trimis partizanais bandė veržtis į Vakarus, deja, nesėkmingai.
Po to Krikščiūnas su savo adjutantu išsikasė slėptuvę Šlynakiemyje, Jakimavičių pušynėlyje, ir buvo ten iki tragiškos žūties.
Rimvydą ir Žaibą išdavė du ryšininkai. Vienas iš jų, slapyvardžiu Mažasis, sutiko bendradarbiauti su saugumu. Jam buvo pavesta susekti J. Krikščiūno slėptuvę, ir jam tai pavyko. J. Krikščiūnas ryšininką paleido. Nujausdamas artėjantį pavojų gruodžio 14-osios naktį su savo adjutantu išsikasė slėptuvę Šilainėje. Paryčiais, gruodžio 15-ąją, jie sugrįžo į Šlynakiemį pasiimti ginklų ir kitų daiktų.
Kas vyko toliau, žinome iš Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) išslaptintų saugumo dokumentų, liudininkų bei kitų žmonių pasakojimų.
Prieš du partizanus pasitelkta 345 kariai, saugumo darbuotojai bei milicijos pareigūnai. Svarbiausia užduotis buvo suimti J. Krikščiūną-Rimvydą gyvą. Lenkų ginkluotas pajėgas atvedė ir slėptuvę parodė ryšininkas, kurį Rimvydas prieš porą dienų paleido.
Apie akciją pasakoja mums 2009 m. IPN išslaptintas dokumentas „Atlikto operacinio plano likviduojant lietuvių žvalgybos gaują raportas“: „[…] Tuo pačiu buvo pastebėta, kad per mažą plyšelį sklinda dūmai. Grupė atsargiai ilgais vėzdais pradėjo atidengti angą, tuomet iš bunkerio banditai paleido keletą šūvių […]. Po kelių minučių šturmuojanti grupė, nepaisydama šūvių, nuplėšė dureles ir atidengė angą į bunkerį. Banditai ėmė intensyviau šaudyti.“
Šturmuojančios grupės vadas šovė kelias raketas į vidų, bandydamas padegti bunkerį. Jis, norėdamas parodyti partizanams, kad ugnies persvara ne jų pusėje, įsakė kareiviams šaudyti, taikant pro slėptuvę. Nutilus šūviams, kareiviai privedė prie angos lietuvį iš gretimo kaimo, kuris turėjo pasakyti partizanams, kad šie pasiduotų ir išeitų. Nežinia, ar tai buvo suimtasis, slapyvardžiu Mažasis, ar kas nors kitas. Partizanai jam atsakė, jog komunistams nepasiduosią. Po to keli Šlynakiemio gyventojai buvo priversti ardyti bunkerį. Besislapstantiems partizanams pranešta, kad tai daro vietiniai žmonės. Kovotojai atsidūrė dramatiškoje padėtyje.
Atkasus bunkerio viršų, rasti du partizanai. Saugumo raporte rašoma: „Vienas jų gulėjo bunkerio kampe negyvas, kairėje rankoje laikydamas PARABELLUM pistoletą, dešinėje 10-ies šovinių šautuvą. Banditas pats sau atėmė gyvybę, pats sau du kartus šovė į galvą. Tuo tarpu prie bunkerio angos gulėjo antras banditas, dešinėje rankoje laikydamas belgišką 15 šovinių pistoletą, o šalia jo gulėjo PEPEŠA. Banditas buvo sužeistas į galvą, bet dar gyvas. […] Išgabenus juos į paviršių […] buvo atpažinta, kad užmuštas banditas yra ieškomas lietuvių šnipų gaujos banditas Vytautas PRABULIS, kitas sužeistas – lietuvių šnipų gaujos vadas Jurgis KRIKŠČIŪNAS, slapyvardžiu RIMVYDAS. Sužeistą banditą vietoje KBW daktaras aptvarstė, po to sanitarine mašina pervežta jį į Suvalkų ligoninę.“
Rimvydas mirė pakeliui į Suvalkus.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Suvalkų lietuviai J. Krikščiūnui ir V. Prabuliui miesto kapinėse pastatė simbolinį kapą su antkapiu, tikėdami, kad kažkur netoli iš tikrųjų gali būti palaidoti Lietuvos laisvės kovų didvyriai.
Šiomis dienomis Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) istorikai Suvalkų evangelikų kapinėse vykdo archeologinius tyrimus.
Pasak jų, yra didelė tikimybė, jog surasti 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemio kaime žuvusių Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo palaikai.
Netoliese evangelikų kapinių pokario metais buvo Lenkijos saugumo būstinė. Tikėtina, kad šioje kapinių dalyje buvo užkasti Lietuvos rezistencijos dalyviai.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
