Vasario 14-ąją įprastai švenčiame šv. Valentino dieną. Netikėtai kalendoriuje aptikau, kad ši data pažymėta kaip tarptautinė knygų dovanojimo diena. Tai gana neseniai atsiradusi proga dovanoti knygas visiems tiems, kurie neturi sąlygų jų įsigyti arba pasiskolinti, bei mažiausiems skaitytojams. Ties pastaraisiais ir apsistokime. Pasirodo, kad 2012 m. šią šventę sumanė trijų vaikų motina, gyvenanti JAV. Viskas prasidėjo nuo jos sūnaus klausimo, kodėl žmonės nedovanoja vienas kitam knygų, kodėl pasaulyje nėra tokios šventės, kurios metu būtų galima tai padaryti? Moteris ėmė skelbti savo sūnaus mintį virtualioje erdvėje. Moters pranešimas patraukė nemažai susidomėjusių ir idėjai prijaučiančių žmonių, kuriems svarbu žvelgti į knygą ne tik kaip į materialųjį dalyką, bet ir kažką daugiau, kas teikia dvasinę pilnatvę. Taip įvyko, kad kalendorius pasipildė dar viena švente. Drįstu teigti, kad ji gražiai papildo įsimylėjėlių dieną, o gal net daugiau – padaro vertingesnę, prasmingesnę, jeigu tik mokama jas suderinti. Meilė ir knyga? Sakyčiau, puikus duetas.
Skaitykime mažiesiems ir dovanokime knygas, kuriose visi galime rasti nepaprastai daug žemiškų pamokymų, gyvenimo tiesų ir grožio lietuviškame žodyje. Šia proga turiu vieną įdomią knygos rekomendaciją. Labai šviežią ir aktualią. Tai 2021 m. išleistas Dovilės Raustytės novelių rinkinys Tobulų žmonių istorijos. Jauna rašytoja Lietuvai dovanoja pirmą savo kūrybos leidinį, kuriame atsispindi XXI a. gyventojas, susiduriantis su kartų skirtumo, pandemijos ar profesinį išsipildymą pasiekusio žmogaus problema. Kiekvienoje novelėje yra tiek daug mūsų pačių atspindžių, kad perskaičius vieną kūrinį, užplūsta toks jausmas, lyg būtum perskaitęs nemažos apimties romaną. Novelėje siužetas sutrumpėja, sakiniuose įrašydamas visą eilę užkoduotų prasmių. Rodos, kartais reikia skaityti tarp eilučių, o staiga atsiradusioje beprasmybėje išmokti perskaityti mintį. Ženklai ir simboliai nutempia skaitytoją į gilumą. Kapstytis iš jos ne taip paprasta, bet skaitymo ir mąstymo malonumas praryja ilgam. Čia yra vietų, kur norisi pasijuokti kartu su pasakotoju, o kartais graudulio seilę nuryti. Ši knyga – tai žmonijos atspindys. Tai šiuolaikinio žmogaus pasimetimas ištobulintame gyvenime. Nejučiomis imama savęs klausti: „Mano gyvenimo kortos tobulai sukrito, tai kodėl aš vis dar ieškau kažko nereikšminguose dalykuose ir pats sau akmenis mėtau po kojomis?“ Ir vėl pasitvirtina sena tiesa: Tu pats nežinai, ko nori. Ir nežinosi iki galo, kol nepabusi ir nenustosi sapnuoti apie tobulą pasaulį. Tobulybės įvaizdį susikuriame patys. Viskas yra mūsų pačių galvose.
Knygą rekomenduoju ne visiems. XXI a. kūrinys skirtas santykiaujančiam su kitu virtualaus ir realaus siūlo mazge. Žodžiu, skaitykite ir eksperimentuokite.
Beje, Dovilės Raustytės novelių rinkinį Tobulų žmonių istorijos netrukus galėsite pasiskolinti Punsko viešojoje bibliotekoje.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
