Sveikatinimo mankšta su Silvija
Norėtųsi pasakyti – pagaliau geri, nelietingi, orai pas mus atėjo! Su jais vieniems prasidėjo sunkūs darbai ūkiuose, kitiems laiko gryname ore praleidimo akimirkos. Kvepianti gamta traukte traukia pabūti joje: pagulėti, paskaityti, pajudėti, pasportuoti. Tiesa, tikrai mieliau sportuoti lauke. Apie sporto malonumą kalbuosi su Silvija Grigentyte, kilusia iš Punsko, šiuo metu gyvenančia Lietuvoje. Silvija yra profesionali kineziterapeutė. Jos didelis noras padėti žmonėms paskatino įkurti organizaciją „Optimalus judesys“. Silvija moko daryti sveikatinimo mankštas, kurios ne tik leistų iš kūno išmankštinti skaudančias vietas, bet ir geriau pasijausti nuosavame kūne.
Silvija, kiek kartų per savaitę galima sportuoti?
Viskas priklauso, kokius pratimus norime daryti. Visa esmė fiziniame krūvyje – raumenų apkrovoje. Labai svarbu yra tai, kad ji nebūtų tokia pati, nes priešingu atveju kūnas pavargs dėl dirbančių tų pačių raumenų grupių. Sakykim, jeigu kas dieną dviračiu važiuosiu 15 km, tai, manau, kad man tokia apkrova vienai dienai bus per didelė. Tokiu atveju geriau kas antrą dieną važiuoti dviračiu, o kitomis dienomis krepšinį palošti ar, sakykim, savaitgalį su vaikais kamuolį paspardyti ir pan. Žymiai sveikiau kaitalioti pasirinktas fizines veiklas ar kūno pratimus. Visa tai neleidžia kūnui pavargti. Didesnė tikimybė, kad mes neapkrausime tų pačių raumenų grupės ir jų neskaudės. Mūsų kūnas mėgsta variabilumą, kai mūsų aplinka nuolatos keičiasi, o mes mokomės prie jos derintis.
Ar Tu visada savo klientams taikai skirtingus pratimus?
Taip, žinoma. Jeigu mes susitinkame, sakykim, tris kartus per savaitę, tai kiekvieną kartą darysime skirtingus pratimus. Mūsų kūną kontroliuoja smegenys, centrinė ir periferinė nervų sistemos. Jos mums duoda informaciją, kada mums kas nepatinka. Na, bet jeigu jau labai norime dirbti su tais pačiais raumenimis, tai bent jau pasirinkime kitokį režimą. Norime stiprinti kojų raumenis? Tuomet taikykime pliometrinius pratimus, pavyzdžiui, šokinėjimą, tačiau kitą kartą pasirinkime pritūpimus. Čia dirbs ta pati raumenų grupė, bet visai kitu režimu. Mūsų kūnas nemėgsta pastovumo, o kai tik jis atsiranda, tuoj smegenys mums praneša, kad jau nenoriu, jau man nusibodo. Vaikai yra nuostabus pavyzdys, kaip galima įvairiai judėti. Pasižiūrėkim, kaip tie mūsų mažyliai juda. Čia šokinėja, čia tuoj po žemę voliojasi. Ši jų, pavadinkime, kūryba neleidžia pajausti nuobodulio. Todėl dažnai mes suaugę stebimės, kaip tie mažuliai nepavargsta ir jiem nenusibrysta. Mums tik iš jų ir mokytis. Pažiūrėkime, kaip mažiukai ropoja. Aš pati mėgstu ropoti ir šį judesį dažnai įjungiu į savo mankštas. Faktas, jo niekas nemėgsta, nes tai sunkus pratimas. Mano klientai iš pradžių juokiasi, kad darome vaikiškus pratimus, o po to visi iki vieno stena, kad sunku. Bet po kelių, keliolikos treniruočių net ir vyresnio amžiaus asmenys pastebi, kad jų judesių koordinacija, bendrai visi funkciniai judesiai pagerėja. Smagu sugrįžti prie vaikiškų pratimų!
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
