Šiandien pasilabinau su laiškanešiu. Kiekvieną kartą pamačiusi įvažiuojantį į kiemą sušunku: Pačtorus! Šis įprotis atsirado ankstyvoje vaikystėje, kai tėvai arba seneliai, pamatę ant kiemo laiškanešį, užrėkdavo: Pačtorus! Taip ir liko tas pačtorus. Sako, kad žodis pačtorus yra slavizmas. Prigijo ir niekaip neišeina, nes specialiai jo neveju. Net nebandau taikytis dažniau sakyti laiškanešys. Visgi dukrą išmokiau sakyt laiškanešys ir net neįsivaizduojate, kokia jos būna veido mimika, išgirdus mano garsų pačtorus! Ji paklausia: Kas?.. O aš: Nieko, nieko. Laiškanešys.
Iš viso, kam mes an visos stubos taip rėkiam? Įpratome palengvinti jam darbą ir kartais kvaila pasidaro, kai nespėjus išbėgti iš namų, jis pirmas pabaladoja į duris. Mano namuose tėvai sakydavo: Eik, kam jis turi lipt iš mašinos? Tau lengviau. Tikrai mums lengviau išeiti iš namų, nei jam šimtus kartų per dieną atsidarinėti mašinos duris ir lipti iš jos. Kas pabandė šio amato, tas supranta, o kitas dar burbteli, kad laiškus per vėlai išvežioja arba ne laiku gauna siuntinį.
Siuntiniai, siuntiniai, siuntiniai… Prieš Kalėdas po pasaulį keliauja milijardai siuntinių. Tai, kas dabar vyksta kurjerių gyvenime, galime tik bandyti įsivaizduoti pagal kas dieną prasilenkiamų greitųjų siuntų automobilių skaičių. Nuo beveik dvejų metų išmokome apsipirkinėti internetu, todėl įmonės, pristatančios užsakymus į namus arba paštomatus, šiuo laikotarpiu verda tikrame skubėjimo katile. Suprantame, ar ne? Viliuosi, kad bent kiek juos užjaučiame, suprasdami, kad jau nuo gruodžio pradžios siuntų kiekis auga ne dienomis, o valandomis. Lyg ir aišku, bet vis tiek mėgstam viską pasilikti paskutinei minutei, o po to drįstame burnoti, kad įmonės nespėja užsakymo surinkti, supakuoti ir išsiųsti. Adventas. Duokdie mums sąmoningumo.
Ir vėl kažkas pasakys, kad moralizuoju. Ne, palieku trumpą žinutę ir padedu į virtualų archyvą. Galbūt kažkada žmogus (nebūtinai) iš ateities norės panašios informacijos. Bus kaip rasta. Tokia mūsų tikrovė. Toks Kalėdų laukimo maratonas.
Ramybės visiems.
Einu gamtos užfiksuoti. Nosis pasiilgo dviženklio skaičiaus šaltuko. Kvepia tikra žiema.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
