Norėdami plačiau apsidairyti kopiame į piliakalnius, lipame į medžių viršūnes ir pastatų bokštus. Fotografijai ir filmų kadrams fiksuoti iš viršaus pasitelkiame bepilotes skraidykles. O jeigu taip pačiam pasižvalgius po norimas vietas iš apžvalgos bokšto. Ką ir besakyti – atsiveria nuostabūs reginiai!
Dabar Lietuvoje yra apie 30 apžvalgos bokštų (2019 m. vidurio duomenys). Besigrožinčių gamta irgi, atrodo, daugėja. 2018 m. apžvalgos bokštuose apsilankė 2 mln lietuvių. Šiemet naujai atidarytame Birštono bokšte lankytojų srautas dar įspūdingesnis – per dvi pirmąsias dienas į jį įkopė apie 10 tūkst. žmonių. Kol ten tokios spūstys (kaip į Džomolungmą!), pasidairykime po kitas apžvalgos vietas. Jos įvairios formos ir aukščio.
Pasižvalgę po Snaigyno ežerą ir Veisiejus, kopkime į kitą netoliese mūsų esantį Metelių bokštą.
Metelių apžvalgos bokštas
Bokštas pastatytas Metelių regioninio parko teritorijoje. Jo konstrukcja primena susuktą nendrių pėdą. Vidus atliktas iš metalo, o išorė iš medžio. Apžvalgos aikštelė yra 15 metrų aukštyje. Iš jos matomi didieji Dzūkijos ežerai – Dusia, Metelys, Obelija. Žinoma, geriausiai matyti čia pat, po kojomis, esantys objektai – Metelio ežeras, Metelių kaimas ir Kemsinės pieva. Pastarąją dėl drėgmės ir ramybės labai pamėgę sparnuočiai, todėl nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens čia galima stebėti įvairius vandens paukščius. Esama ir žiemojančių rūšių.
Visas šis kraštas skirtas gamtos bičiuliams, todėl lankant Metelių regioninį parką, negalima apsiriboti tik apžvalgos bokštu. Būtina užsukti į modernų lankytojų centrą, iš kurio pro stiklines sienas galima grožėtis Dusios kraštovaizdžiu net ir lietingomis dienomis. Čia įrengta interaktyvi gyvūnų ekspozicija, pastatyti specialūs žiūronai, pro kuriuos iš arti galima sekti vandens paukščius. Darbuotojai mielai pasakoja apie parko ir draustinių gyventojus, tarp jų ir apie balinį vėžlį. Lietuvoje tai vienintelė išlikusi vėžlių rūšis, bet labai reta, todėl ypač stipriai saugoma (įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą) ir lankytojams jų veisimosi vietos nerodomos.
Važiuodami į vakarus, Dusios ežero krante aptiksime Prelomciškių piliakalnį (maždaug 3,5 km nuo kelio Seirijai–Simnas). Jis vienas didžiausių apylinkėje. Kadaise čia stovėjusi medinė pilis, o papėdėje buvusi didelė jotvingių gyvenvietė. Nuo piliakalnio atsiveria vaizdas į tyvuliuojantį Dusios ežerą, dėl dydžio (pagal dydį tai trečias ežeras Lietuvoje) dažnai vadinamą Dzūkijos jūra. Kad toks pavadinimas ne iš piršto laužtas, byloja ir pakrantėse aptinkami gintaro gabalėliai. (Jų, beje, randama ir kitose, netoliese esančiose vietose, pvz., Statiškės kaime).
Jeigu į ekskursiją išsiruošite visai dienai, verta nuvažiuoti ir prie Žuvinto ežero. Tai poledyninės kilmės, kadaise buvęs labai didelis vandens telkinys. Dabar jis seklus ir greitai pelkėjantis. Kiekvienas metais jo paviršius sumažėja bemaž 3 ha. Ežeras priklauso Žuvinto biosferos rezervatui. Čia didžiulė augalų ir vandens paukščių įvairovė. Tai patirti galima vaikščiojant pažintiniais takais ir dairantis iš neaukšto, vos keleto metrų, apžvalgos bokštelio.
Grįžtant namo pakeliui dar verta užsukti į Kalniškės mišką, kuriame 1945 m. gegužės 16 d. įvyko vienas didžiausių Lietuvos partizanų susirėmimų su sovietų armija ir nulenkti galvą čia žuvusiems miško broliams.
nb, punskas.pl
S. Birgelio nuotraukos
