Dabar Lietuvoje esama apie 30 apžvalgos bokštų (2019 m. vidurio duomenys), įrengta daugiau negu 200 pažintinių takų. Besigrožinčių gamta irgi, atrodo, daugėja. 2018 m. apžvalgos bokštuose apsilankė 2 mln lietuvių.
Tęsiame kelionę po apžvalgos bokštus ir mes. Šį kartą leiskimės toliau – Anykščių link.
Medžių lajų takas ir apžvalgos bokštas Anykščiuose
2015 m. pradėjęs veikti medžių lajų takas ir apžvalgos bokštas pastatytas A. Baranausko apdainuotame Anykščių šilelyje, Anykščių regioniniame parke. Rombais išraižytas medinis bokšto fasadas primena aukštaičių audinius. Apžvalgos aikštelė įrengta 35 metrų aukštyje. Medžių lajų takas pakyla tik iki 21 m, tačiau to pakanka, kad galima būtų gėrėtis čia pat augančiais medžiais – pušimis, beržais, eglėmis, ąžuolais, juodalksniais, pamatyti juos iš labai arti. Takas netrumpas – jo ilgis 300 m, todėl vienu metu jame gali būti iki 500 žmonių. Iš bokšto aikštelės, kurioje telpa apie 50 žmonių, kaip ant delno matyti Anykščių šilelis ir ramiai vingiuojanti Šventosios upė. Tai pirmasis toks objektas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos respublikose. Konstrukcija solidi – jai sunaudota 395 tonos metalo ir apie 1500 kub. m betono. Svarbu tai, kad bokšte įrengtas liftas, todėl apžvalgos aikštelę ir lajų taką gali pasiekti ir fizinę negalią turintys asmenys.
O ką veikti pasigrožėjus medžiais ir Šventosios vaizdais? Lankytinų ir įdomių vietų Anykščių krašte tikrai netrūksta.
Žinoma, būtina aplankyti čia pat esantį Puntuko akmenį, kuriuo, pasak legendos, velnias norėjęs sudaužyti Anykščių šventovę. Pagal dydį tai antrasis riedulys Lietuvoje. Pats didžiausias yra Barstyčių akmuo Skuodo rajone. Puntuko dydis – 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (dalis po žeme), o sveria jis 265 tonas. 1943 metais skulptorius Bronius Pundzius slapta akmenyje iškalė Atlanto nugalėtojų lakūnų Dariaus ir Girėno bareljefus ir jų testamento žodžius (10-ųjų skrydžio metinių proga).
Jeigu norite ilgiau pabūti gamtoje arba pajusti ją savo pėdomis, yra pėsčiųjų, dviratininkų ir netgi vandens turizmo takai. Gal jus sudomins, pavyzdžiui, Puntuko kaime esantis basų kojų takas. Jo ilgis 1200 metrų, o keliaujama tik basomis.
Čia pat ir Anykščiai – literatūrinė Aukštaitijos sostinė. Verta pasižvalgyti po A. Baranausko klėtelę (kurioje buvo parašytas „Anykščių šilelis“), A. Vienuolio-Žukausko namą-muziejų, įkopus į Liudiškių kalvą parymoti prie J. Biliūno kapo. Ir visai nesvarbu, kad jau esate čia buvę. Visos lankomos vietos keičiasi, gražėja, populiarėja, kartais nyksta.
Anykščiuose nepraleiskite galimybės aplankyti Šv. Apaštalo Mato bažnyčios. Mėgstantys žvalgytis iš viršaus su malonumu įkops į aukščiausią bažnyčios bokštą Lietuvoje (33 m) pasižiūrėti Anykščių panoramos. Miestelį globoja daugiau kaip šimtas angelų – medinių, keramikinių, stiklinių, tapytų. Visus juos rasite vieninteliame Lietuvoje Angelų muziejuje, kuris įrengtas 2010 m. Beatričės Kleizaitės-Vasaris angelų kolekcijos pagrindu.
Jeigu sugalvosite patraukti į itin populiarų Arklio muziejų Niūronyse, būtinai užsukite ir į netoliese esančią J. Biliūno sodybą – ji tikrai verta lankytojų dėmesio.
Anykščių apylinkėse yra nemažai piliakalnių. Prie kai kurių pastatyti net ir apžvalgos bokštai. Visiems, besidomintiems istorija, ypač vertas dėmesio turėtų pasirodyti Šeimyniškėlių piliakalnis, kur XIII a. stovėjusi medinė pilis – pati didžiausia Rytų Lietuvoje, turėjusi strateginę reikšmę valstybės gynybai. Spėjama, jog tai Mindaugo Vorutos pilies vieta.
Šeimyniškėliai laikomi geriausiai ištirtu piliakalniu – Lietuvos archeologai, vadovaujami G. Zabielos, jam skyrė bemaž 20 metų (sezonų). Dabar čia norima sukurti „gyvosios istorijos“ mokyklą. Atkuriama medinė pilis. Jau pastatytas medinis apžvalgos bokštas (ekspozicijoje galima susipažinti su pilies istorija, apžiūrėti maketą, archeoologinių radinių pavyzdžius), o į piliavietę nutiestas tiltas. Vykdoma plati edukacinė veikla.
Jeigu jus labiau domina ne istorija, o technikos dalykai – būtinai apsilankykite Siauruko muziejuje, o turėdami daugiau laiko – juo pasivažinėkite. Tik, kaip daugelyje kitų vietų, bilietu verta pasirūpinti iš anksto. Na, o jeigu čia jau esate buvę, gal jus sudomins vasaros rogučių trasa. Ji įrengta ant Kalitos kalno. Nuo viršukalnio specialiais bėgiais žemyn leidžiamasi rogutėmis. Jų greitį gali reguliuoti važiuojantys. Ši pramoga prieinama ir neįgaliesiems.
Jeigu čia jums įspūdžių pasirodys mažoka, vykite į Dainuvos nuotykių slėnį.
O jeigu norite pažvelgti į gyvenimą netradiciškai, užsukite į viršum kojom pastatytą namą Skapiškių kaime. Ten pat galėsite „paklaidžioti“ ir po labirintų parką.
nb, punskas.pl
Nuotraukos R. Birgelytės ir S. Birgelio
