Naujametinės tradicijos pasaulyje
Pasidairius po pasaulio šalis (skelbiama, kad vis daugiau lietuvių naujametiniu laikotarpiu išvyksta pailsėti į kitus kraštus), galima įsitikinti, kaip įvairiai žmonės sutinka Naujuosius metus. Vieni stengiasi atsikratyti bet kokio blogio, susitaikyti ir atlyginti vieni kitiems skriaudas ir skolas, kiti mėgaujasi fejerverkų ar lazerių šviesų šou, dar kiti linksminasi vakarėliuose klubuose arba koncertuose po atviru dangumi. Nemažai ir tokių, kuriems patinka namų šiluma bei kuklesnės vaišės nedidelėje giminaičių ar bičiulių kompanijoje. Kai mūsų pusrutulyje yra (arba bent turėtų būti) žiema, kitame įsibėgėja vasara, todėl vienur jie sutinkami paplūdimiuose, kitur žiemos apsupty… Bet turbūt „keisčiausia“, kad metai daug kur skaičiuojami kitaip. Tą pastebime ir savo aplinkoje: mums nauji metai prasideda sausio 1-ąją, o stačiatikiams dviem savaitėmis vėliau – šiemet sausio 14 d.
Naujieji pirmiausia ateina į Ramiojo vandenyno kraštus. Įspūdingais fejerverkų šou juos pasitinka Naujojoje Zelandijoje (iš Oklando televizijos bokšto), šiek tiek vėliau Australijoje (Sidnėjaus mieste, Operos rūmų fone). Pernai čia paleista net 14 tūkst. fejerverkų su specialiaisiais efektais, o šviesų projekcijoms sugeneruoti naudotas dirbtinis intelektas. Šiemet į orą buvo iššauta 9 tonos pirotechnikos… Tačiau svarbiausia, kad šie fejerverkai neteršė oro ir nekėlė triukšmo.
Nepaprasti šviesų spektakliai vyksta daugelyje pasaulio didmiesčių. O štai Brazilijoje umbandos religijos tikintieji, apsirengę baltais drabužiais, simbolizuojančiais naują pradžią ir švarą, renkasi paplūdimiuose ir švenčia po atviru dangumi. Siekdami užsitikrinti laimę ateinantiems metams šventės metu jūrų deivei Jemanjai aukoja gėles ir kitas dovanas.
Kai kuriuose kraštuose įprasta Naujuosius sutikti triukšmaujant. Danai daužo lėkštes prie savo draugų ir artimųjų durų. Kuo daugiau sudaužytų lėkščių – tuo daugiau bus laimės ateinančiais metais. Italai šią ypatingą naktį mėto pro langus senus, atgyvenusius buitinius daiktus, o Ekvadoro gyventojai – stiklines su vandeniu. Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) pro langus skrieja net šaldytuvai. Atrodo, tikima, kad su daiktais į šipulius subyrės visas senaisiais metais susikaupęs blogis.
Apsaugoti namus nuo piktųjų dvasių ir prisišaukti į juos laimę triukšmaudami bando ir Panamos bei Vengrijos gyventojai. Pirmieji įjungia savo mašinų signalizacijas, švilpia, rėkia, antrieji pučia švilpukus, ragelius, dūdeles.
O štai Japonijoje Naujieji Metai prasideda varpų dūžiais. Visose šventyklose varpai suskamba 108 kartus. Taip budizmo tradicijoje žmonės apsivalo nuo 108 nuodėmių, kad galėtų naujus metus pradėti su švaria siela ir širdimi. O laimę japonai renka ne po kruopelytę, o grėbsto grėbliais (grėblys – jų laimės simbolis).
Kitose šalyse, ypač esančiose arčiau šiaurės ašigalio, kur metų pabaigoje labai trūksta saulės šviesos, svarbi ugnies simbolika. Škotijoje, Edinburge, rengiamas didžiulis festivalis Hogmanay, per kurį vyksta eisenos su fakelais ir ugnies šou, simbolizuojančiais senųjų metų pabaigą ir naujos šviesos pradžią. Ir Švedijoje šį laiko tarpsnį žymi šviesos šventė: naktį visuose namuose uždegamos šviesos, ryškiai apšviečiamos gatvės, vaikai renka šviesos karalienę Lučiją. Šventės išvakarėse švedai dažnai dovanoja vieni kitiems savo darbo žvakes.
Šviesos šventės būdingos ir Indijai. Tačiau dėl kultūrų ir religijų įvairovės skirtingose šalies dalyse Naujieji metai sutinkami kitu laiku. Vasaros pradžioje yra Lori šventė, per kurią kūrenami dideli laužai, o rudenį būna Diwali – šviesų šventė, kuomet ant palangių ir namų stogų uždegama tūkstančiai lempų, o merginos su žibintais plaukioja nedidelėmis valtelėmis.
Esama ir kitokių apeiginių momentų. Žydai, pavyzdžiui, visų blogybių ir nuodėmių atsikrato prie vandens iškratydami savo kišenes. O štai vienas naujausių senųjų metų atsisveikinimo būdų – „ašarų maratonas“ – vyksta Taipėjuje (Taivano sostinėje). Tūkstančiai žmonių renkasi miesto parke ir kartu verkia. Vos prieš metus sugalvotas renginys sulaukė milžiniško pasisekimo – šiemet norą jame dalyvauti pareiškė per 33 tūkstančiai žmonių.
Kiekviena šalis turi ir savo tradicinius patiekalus. Ant naujametinio stalo tiekiamas maistas yra labai įvairus: ryžių košė su paslėptu migdolu ar kitokiu riešutu (Danija), pudingas (Didžioji Britanija), įdarytas kalakutas (JAV), štrudelis (Austrija, Vengrija), ryžių pyragėliai Moti (Japonija) ir kt. Izraelyje Naujieji Metai yra maldos diena. Šventės išvakarėse žydai valgo daugiausia saldų maistą (obuolius su medumi, granatus ir kt.) ir susilaiko nuo kartaus.
Įdomu, kad kai kurie produktai ar vaisiai turi magiškų galių. Pavyzdžiui, Ispanijoje laimę užtikrina vynuogės: 12 vynuogių 12-kai mėnesių. Kad ateinantys metai atneštų sėkmę ir gerovę, visos jos turi būti suvalgytos laikrodžiui mušant 12 dūžių, t. y. per pirmąsias 12 Naujųjų Metų sekundes. Filipinuose paisoma, kad ant šventinio stalo būtų 12 vaisių, o Graikijoje vidurnaktį traiškomas granato vaisius – kuo daugiau grūdelių pabirs po kiemą, tuo daugiau laimės ateinančiais metais šeima patirs.
Dauguma pasaulio tautų naujus metus pasitinka naktį iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją. Taip katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik XVII a. pabaigoje, popiežiui Inocentui XII išleidus atitinkamą bulę. Bet ne visur taip yra. Nors stačiatikių daugumą turinčios valstybės perėjo prie Grigaliaus kalendoriaus, tačiau pati Stačiatikių bažnyčia jo nepriėmė. Tik Ukrainoje pastaraisiais metais stačiatikiai pradėjo šventes švęsti pagal Julijaus kalendorių.
Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai ne vieninteliai. Kitur vadovaujamasi mėnulio, saulės, budizmo ir kt. kalendoriais, todėl ne tik skirtingu laiku švenčiama, bet ir metai skaičiuojami nevienodai.
Kitu laiku Naujuosius Metus švenčia dabar daugiausia gyventojų turinčios pasaulio šalys – Kinija ir Indija. Kinai vadovaujasi mėnulio kalendoriumi, todėl pas juos Naujieji metai atkeliauja tarp sausio 21 ir vasario 20 dienos. Čia jie dar vadinami Pavasario švente ir švenčiami itin spalvingai, iškilmingai bei šeimyniškai net 15 dienų. Šiemet Kinijos gyventojai švęs nuo sausio 29 iki vasario 12 d.
Indijoje, kaip jau minėta, dėl kultūrų ir religijų gausos Naujieji sutinkami įvairiais metų laikais (pavyzdžiui, Kašmyre – kovą, Vakarų Bengalijoje – balandį, dar kitur – rudenį). Izraelyje – švenčiami rugsėjį arba spalį, pirmą ir antrą tišrio mėnesio dieną. Data irgi kinta, nes priklauso ir nuo saulės, ir nuo mėnulio kalendoriaus.
O štai Korėjoje Naujieji Metai minimi du kartus. Pirmąkart – sausio 1-ąją, antrąkart – kartu su kinų Pavasario švente, bet čia jie švenčiami trumpiau – tik 3 dienas.
Nors oficialiai skelbiama, kad šiemet pasaulis pasitiko 2025-uosius, ne visur yra toks pats metų skaičius. Tailando gyventojai, kurie gyvena pagal budistų kalendorių, šiemet pasitinka 2568-uosius. Žydai nuo rugsėjo 22 d. skaičiuos 5786 metus. Induizmo išpažinėjų, kurie vadovaujasi skirtingais kalendoriais, metai priklauso ne tik nuo šalies, bet ir nuo Indijos regiono. Taigi gali būti ir 193…-ieji, ir 206…-ieji, ir 511…-ieji. Nors 1957 m. bandyta įvesti bendrą kalendorių visai šaliai, mažai kas juo naudojasi.
Tai štai truputį pasidairėme. Gal kiek chaotiškai, bet visko juk neaprėpsi. O pasižvalgius svetur, tampa aišku, kad ir mūsų tradicijos ne prastesnės.
Nuo seno Naujųjų Metų šventė (sausio 1-oji) lietuviams buvo sveikinimų ir linkėjimų diena. Taigi, su Naujaisiais metais. Nusišypsokime vieni kitiems ir linkėkime sveikų ir laimingų 2025-ųjų!
nb, punskas.pl
