Algimantas Mikelionis, punskas.pl
Sovietmečiu šešiasdešimties metų asmenį kolektyvas išlydėdavo į pensiją vos ne iš karto numirti. Šiais laikais šešiasdešimtmetį galima vadinti antru keturiasdešimtmečiu. Dabar šešiasdešimtmečiai laikosi visai gerai. Neretas atsisėdęs už itin prabangaus automobilio vairo šalia pasisodina kokią trisdešimtmetę ar dar jaunesnę merginą. O ką jau kalbėti apie kokį penkiasdešimtmetį – tai antras trisdešimtmetis. Iš tikrųjų amžiaus riba šiais laikais pasistūmėjo todėl, kad vis geriau gyvename, gauname kokybiškesnius maisto papildus ir vaistus, ir medicinines paslaugas. Poilsiaujame ne tik Lietuvoje, bet ir šiltuosiuose kraštuose net po kelis kartus per metus. Be to, tapo populiarus sveikas gyvenimo būdas. Tautiečiai vaikšto, bėgioja, vasarą plaukioja natūraliuose vandens telkiniuose, o šaltuoju metų laiku lankosi sporto klubuose ir baseinuose. Taip pat sveikiau maitinasi.
Išėjęs į pensiją neretas vyras ar moteris vis dar gyvena aktyviai ir jaučiasi visiškai pilnaverčiais visuomenės nariais. Aktyvus gyvenimas lemia net septyneriais su puse metų ilgesnį gyvenimą. Ir ne šiaip ilgesnį, bet ir sveikesnį, žymiai kokybiškesnį. Be to, vyresnio amžiaus žmonės ir pensininkai dažnai jaučia žymiai didesnę satisfakciją mėgaudamiesi gyvenimo malonumais nei jauni žmonės.
Statistika rodo, kad per artimiausius kelerius metus iš darbo rinkos pasitrauks ir į pensiją išeis beveik du šimtai tūkstančių žmonių. Ogi jaunimo darbo rinkoje per tiek laiko atsiras dvigubai mažiau. Be to, kasmet Lietuvoje miršta dešimt tūkstančių žmonių daugiau nei gimsta. Prieš trisdešimt metų pensininkai sudarė dešimtadalį visuomenės. Dabar pensininkai jau sudaro net penktadalį Lietuvos visuomenės. 41 procentas ieškančių darbo šiuo metu yra vyresni kaip penkiasdešimties. Ne paslaptis, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmogui ar pensininkui sunku įsidarbinti, nes vyrauja išankstinės, dažniausiai neteisingos, darbdavių nuostatos, kad vyresnio amžiaus žmonės ar pensininkai nepajėgs dirbti kokio nors darbo ir tinkamai nesusitvarkys su užduotimis. Iš tikrųjų taip gali būti, jeigu teks dirbti greitos reakcijos ar didelės fizinės jėgos reikalaujančius darbus, bet yra daug darbų, kuriuose praverstų vyresnių žmonių ir pensininkų per ilgus metus įgyta gyvenimiška ir darbo patirtis, nes tokie darbuotojai daug ką žino ir moka geriau už jaunimą.
Šiuo metu pensininkai sudaro tik šešis procentus dirbančiųjų Lietuvoje, kai darbo rinkoje trūksta net šimto tūkstančių darbuotojų. Tad galima daryti išvadą, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje didės dirbančiųjų pensininkų skaičius. Laikai pasikeitė, o su jais kartu ir Lietuvos gyventojų struktūra pagal amžių, tad atsakingos valstybės institucijos turi padaryti viską, kas nuo jų priklauso, kad išspręstų didelį darbuotojų trūkumą.
Tai pensininkams padėtų ilgiau būti reikalingiems ir ne vienišiems bei paliktiems likimo valiai. Kai tokie žmonės jaučiasi kam nors reikalingi, tai suteikia jų gyvenimui dar didesnę prasmę, o tai atitolina ligas ir senatvę, pailgina gyvenimo trukmę.
