Stebuklingo fėjų medžio istorijos ir receptai (I dalis)

0

Dabar tas metas, kai žydi bezdai. Vieni jau spėjo prisirinkti jų žiedų džiovinimui, kiti laukia kada prisirps uogos. Paklausite – kas tas bezdas? O gi šeivamedis (lot. Sambucus). Kadangi jo yra daug rūšių, tai mes kalbame konkrečiai apie juoduogį šeivamedį (būna dar žoliniai, raudonuogiai). Iš tiesų tai labai įdomus augalas. Jau nekalbant apie tai, kad jis naudingas. O dar ir nuodingas. O kiek istorijų, pasakų ir mitų apie jį prirašyta. Tačiau apie viską iš eilės.

Juodomis uogomis pasidabinęs krūmas yra žinomas bent jau nuo 400 m. pr. Kr., kai buvo paminėtas Hipokrato raštuose. Jis išskyrė šio augalo uogas dėl jų naudingų savybių žmogaus organizmui. Senaisiais laikais apskritai viskas nuo aklumo iki epilepsijos buvo gydoma šeivamedžiu. Romėnų laikais uogos buvo naudojamos ir gydomojo vyno gamybai ir plaukų dažymui (virdavo uogas vyne ir nusidažydavo plaukus juodai). Šeivamedžio vyną romėnai pašildydavo ir gerdavo tik pajutę peršalimo simptomus, gerklės skausmą ar norėdami apsisaugoti nuo virusų. Senuosiuose receptuose rašoma, kad į šį vyną dar dėdavo cinamono. Tradiciškai šeivamedžio uogų sirupą virdavo iš 2 dalių uogų ir vienos dalies cukraus, kol gaudavo tirštą, skysto medaus konsistencijos sirupą. Danijoje šio krūmo pagaliukais gydydavo dantų skausmą, o lapais – žaizdas. Šiais laikais žmonės vis dar verda šeivamedžio sirupus iš žiedų ir uogų, gamina šeivamedžio žiedų šampaną arba džiovina žiedus, kurių arbata, pasak žolininkų, didžiausią efektą peršalus duoda sumaišius kartu su liepžiedžiais.

Iš tiesų šeivamedžio uogos turi daug aminorūgščių, karotino, fruktozės, gliukozės, vitamino C, įvairių antioksidantų, todėl naudingos imuninei sistemai ir dažnai naudojamos maisto papildų gamyboje. Vertinamos ne tik uogos, bet ir juodauogio šeivamedžio žiedai,kuriuose yra cholino, arba vitamino B4; aliejų, skatinančių prakaitavimą; valerijonų ir obuolių rūgščių; glikozidų, kurie veikia kraujagysles, padeda atsikosėti, teigiamai veikia sklerozę.

Tačiau labai svarbu žinoti, kad šeivamedžio uogos gali ir pakenkti, jeigu nežinosite, kaip jas tinkamai vartoti. Visų pirma jos turi būti gerai prinokusios. Šviežias uogas patariama vartoti mažais kiekiais arba termiškai apdoroti, pavyzdžiui, virti ar džiovinti. Didelis šviežių uogų kiekis ar neprinokusios uogos gali sukelti apsinuodijimo simptomus ar net rimtą apsinuodijimą. Todėl prieš vartojant būtina įsitikinti, kad uogos yra visiškai prinokusios. Net ir prinokusių uogų negalima valgyti nėščioms ir maitinančioms moterims, taip pat nerekomenduojama žmonėms, vartojantiems šlapinimą skatinančius vaistus. Visos šeivamedžio dalys, išskyrus žiedus ir prinokusias uogas, yra nuodingos, todėl jos neturi atsidurti jūsų pietų lėkštėje ar arbatoje.

Pasižiūrėkime, kaip šeivamedį ruošdavo romėnų laikais ar viduramžiais. Trys senoviniai receptai. 

Šeivamedžio sirupas imunitetui

1) Paimkite gerai sunokusias juodas šeivamedžio uogas ir pakaitinkite keptuvėje su puodeliu vandens.

2) Nukoškite uogas ir pasilikite tik skystį.

3) Į tą skystį pridėkite supjaustytos imbiero šaknies ir saują kvapniųjų gvazdikėlių. Virkite viską apie vieną valandą.

4) Vėl viską perkoškite ir sirupą supilkite į butelius.

5) Kaip vartoti: į karšto vandens puodelį įsipilkite sirupo (apie 50 ml) ir įsidėkite cukraus ar medaus. Gerti pajutus peršalimo simptomus.

Šeivamedžio obuolių džemas

1) Paimkite 1 dalį šeivamedžio uogų, 1 dalį supjaustytų obuolių ir 2 dalis cukraus.

2) Virkite obuolius vandenyje kol suminkštės ir pertrinkite per sietelį, kad neliktų sėklų ir šerdies.

3) Patroškinkite šeivamedžio uogas su trupučiu vandens apie pusvalandį ir sumaišykite su obuolių koše.

4) Pridėkite medaus ar cukraus ir virkite viską kartu kol sutirštės.

5) Sudėkite į indelius.

6) Papildomai: jeigu norite, galite pridėti citrinos sulčių ar tarkuotos žievelės.

Šeivamedžio čatnis

1) Jam reikės: 2 svarų (910 g) šeivamedžio uogų, 1 didelio svogūno, 1 pintos (568 ml) acto (turimas omenyje natūralus actas), 1 arbatinio šaukštelio druskos, 1 arbatinio šaukštelio trinto imbiero, 2 šaukštų cukraus ir šaukštelio kajeno pipirų, garstyčių sėklų.

2) Sudėkite uogas į keptuvę ir patraiškykite šaukštu. Sudėkite pjaustytą svogūną ir visus kitus ingredientus įskaitant ir actą.

3) Užvirkite ir gerai maišykite kol sutirštės. Sudėkite į indelius.

Bus daugiau

(aj), punskas.pl

Ankstesnis straipsnisPasaulio lietuvių forumas per Dainų šventę: rasti atsakymą, kuo galiu būti naudingas Lietuvai
Kitas straipsnisXI giesmių pynė Marijai Žagariuose

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia