Buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos Vilniaus apylinkės teismui apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Mariaus Ivaškevičiaus romane „Žali“ išsakytų paniekinančių teiginių apie Lietuvos partizanų kovą bei partizano vado – generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimo žeminimo.
Skundą, kurį teismui įteikė Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties visuomeninės tarybos pirmininkas Gvidas Rutkauskas, yra pasirašiusios ir generolo J.Žemaičio-Vytauto dukterėčios Aušra Marija Vilkienė, Rūta Juškaitė.
Vilniaus apygardos prokuratūra vasario 8 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M.Ivaškevičiaus romano „Žali“, motyvuodama tuo, kad romanas yra meno kūrinys ir autoriaus saviraiškos laisvė negali būti varžoma.
Nutarime taip pat konstatuojama, kad yra ir formalioji pusė, dėl ko ikiteisminis tyrimas esą iš viso yra negalimas.
Mat romanas „Žali“ pirmą kartą buvo išleistas 2002 metais, tais metais galiojo 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, kuriame baudžiamoji atsakomybė už viešą melagingų prasimanymų apie mirusįjį paskleidimą numatyta nebuvo.
Baudžiamojo kodekso (BK) 170/2 straipsnio numatyti veiksmai buvo pripažinti nusikalstama veika tik 2010 metais.
Kadangi baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, grįžtamosios galios neturi, dėl šios priežasties ikiteisminis tyrimas pagal BK 170/2 straipsnį ir 313 straipsnio 2 dalį knygos autoriui M.Ivaškevičiui esą negali būti pradėtas.
Pasak pateikusių skundą visuomeninių organizacijų atstovų, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus argumentai, kodėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, neįtikina.
Esą ir 2018 metais išleistame pataisytame romano leidime liko toks tekstas, kurį, remiantis BK, galima vertinti kaip tarptautinių nusikaltimų neigimą ir mirusiojo atminimo žeminimą.
Dėl romano „Žali“ politinių kalinių ir tremtinių organizacijos reikalavo atšaukti M.Ivaškevičiui skirtą Nacionalinę kultūros ir meno premiją, kuri rašytojui iškilmingai buvo įteikta Vasario 16-ąją.
Partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė, vasario 16-ąją atlydėjusi tėvą į iškilmimgą ceremoniją prie paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui, sakė, jog labai skaudu, kad tą pačią dieną, kai minimas partizanų Deklaracijos pasirašymo 70-metis, teikiama Nacionalinė premija Deklaracijos signataro, ketvirtojo Lietuvos prezidento niekintojui.
„Jei jau kam taip norėjosi, tą premiją galima buvo skirti kitais metais. Dabar atrodo, lyg specialiai padaryta – švenčiame Jono Žemaičio-Vytauto metus, Deklaracijos 70-metį ir įteikiame premiją M.Ivaškevičiui, – sakė A.Jakavonytė. – Viena ranka pagerbiame partizanus, kita ranka – žmogų, kuris apjuodino juos. Žmones tai labai supriešino. Skaudu tiems, kurie kovojo“.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Algirdo Endriukaičio komentaras:
„Mes padarėme 2002 metais išleisto ir 2018 metais perleisto romano „Žali“ analizę. Vieną kitą dalyką autorius yra pakeitęs (pavyzdžiui, 2018 m. romane „Žali“ kalbant apie partizanus nebeliko žodžio „išsigimėliai“), bet paniekinanti ir šmeižikiška esmė ir perleistame romane išlieka.
Todėl teismui paruoštas skundas, kuriame cituojamas ne 2002 metų, bet 2018 m. „Žali“ leidimas ir prašoma, kad teismas panaikintų prokuroro J.Lauciaus varasio 8 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir grąžintų tyrimo papildymui dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.
Prokuroras J.Laucius savo nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M.Ivaškevičiaus atsakomybės pagal BK 170/2 straipsnio 1 dalį (dėl tarptautinių nusikaltimų neigimų) ir 313 straipsnio 2 dalį (dėl mirusiojo atminties paniekinimo).
Bet toks kaltinimas Klaipėdos apygardos teisme pateiktas buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui Viačeslavui Titovui, kuris neigė sovietų tarptautinius nusikaltimus ir žemino bei šmeižė partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą.
Kuo gi V.Titovas skiriasi nuo M.Ivaškevičiaus, kurio romane iš esmės neigiamas visas Lietuvos partizaninis pasipriešinimo okupacijai judėjimas ir įžeidžiančiu bei užgauliu būdu vertinami konkretūs partizanai, jų vadas J.Žemaitis?
Prokuroro nuoroda atsisakyti ikiteisminio tyrimo yra ta, kad 2002 metais, kai buvo atspausdintas M. Ivaškevičiaus romanas „Žali“, BK 170/2 ir 313 straipsniai negaliojo. Su tuo sutinkame.
Palyginus 2002 m. knygos „Žali“ tekstą su antruoju, atspausdintu 2018 metais, kai minėti BK straipsniai jau galioja, radome tik kai kuriuos pakeitimus, bet esminiai knygos pasipriešinimo okupacijai neigimo, užgaulumo ir įžeidimo teiginiai išliko.
Tad darome išvadą, kad M.Ivaškevičius suprato ankstesnę kritiką (2002 m. kilusį pasipiktinimą dėl romano), todėl sąmoningas laisvės kovą niekinančios knygos perleidimas yra ne tik amoralu, bet ir nusikalstama.
Ir antrajame romano leidime lieka tas pats valstybės egzistencinio kelio karikatūrinis piešinys, partizanų kovą niekinantis tekstas, todėl vien moralinio pasmerkimo nepakanka, reikia įvertinti teisiškai kaip Lietuvos valstybės egzistencinio išlikimo griovimą, kaip valstybės konstitucinių pamatų draskymą.
Manau, jog M.Ivaškevičiaus knygoje pateikiami tekstai yra atvirai įžeidūs, niekinantys partizanų pasipriešinimą okupacijai, dezorientuojantys jaunąją kartą, žeminantys ir partizanų artimuosius, ciniški ir neigiantys okupaciją bei pasipriešinimo jai kovos tikrovę.
Todėl įstatyminė savigyna šiandien sudėtingoje globalioje situacijoje tampa būtina ir svarbia, nes tą pačią niekinimo idėją mums bruka ir iš užsienio.
Šaltinis: http://www.ve.lt/
