Šita savaitė mūs krašti baisiai svarbi. Prasdėjo šaltyšų rinkimai, katriej truks net iki 22 vasaro. Ščyrai pasakysiu, nigdi nekreipiau dėmesio, kiek savaitių kaimuose trunka arzalynas. Kap suveis gaspadorai, kap pradės politikuoc! Gerai, kad bent nesuspeša kap gaidzai. Nor prie bonkos visap būna, alia ne visur, ba mėluosiu, jaigu sakysiu, kad kiekvienam kaimi rinkimai pasbaigia balium.
Šituom progu norėjau supažyndzyc Jus su vienu tokiu Vidugirų kaimo šaltyšum Martinka. Aš jo nepažinojau, ba ca buvo karo čėsų vokiecys, kap dziedulis būt pasakis, prūsas, nor prūsu jis nei biskio nesmirdėj. Vieni jį kvolino, o kici peikė. Tep kap ir dartės. Vienam kažkas pacinka, o kitam ne. Nu ir kap tį buvo su tuom Martinku. Nu kap atėjo 1939 metai, o Vidugirus užėmė vokiecų karuomenė, tuoj surašė evangelikų šaimynas, pavadzino folkdoičais, o Martinkų išrinko šaltyšum. Alia kų ca Martinka turi bendro su penimiu? Suprasit, kap perskaicysit Juozo Vainos prisiminimus iki pacos pabaigos. O buvo tep:
Kap ciktai suscikau iš Krasnavo grįžtancį cies mumi naujai paskirtų saltyšų. Da jis mani klustiarėjo, ar bus giarau. Aš jį piarspėjau, ba jau vokiecus šiek ciek pažinojau gyviandamas Dancingi ir susicikdzinėdamas su vokietukais iš visos Vokietijos. Praėjo kiek čėso ir jų mano vienmiacį Albiartų pašaukė karuomianėn, o paskiau ir kitus du sūnus. Namuosa pamažėjo burnų, biat ir darbo rankų, o 1944 liepos pradzoj tiako ir pacam su Vidugirais acisviajkyc.
Jau dar kiaulį kiemi pamacysit cik an nuotraukų
Jis užėjis pasakodavo: „Jesli, pianimiu niasušarsi diavynių karčų rugių, tai lašinių niaturėsi”. Ca raikia prisimyc, kad pianimis, tai mažausia trijų miatų palaidzinė kiaulė priskirta pianėc. Trijų, kiaturų miatų palaidzinės kiaulės turėj suaugyc kaulus, ir viasc paršukus. Pianimius šardavo apie 1920 miatus ūkinykai piemianėsa, o kartais ir stubosa pusrycų miatu. Jom būdavo šucyci grūdai, katrų pianimis niapajėgdavo suvirškycie. Jų išmatas mielai da suėsdavo palaidzinės kiaulės. Pianimius paskucinį savaitį prieš skiardzimų pracydavo šarc pircosa. Pianimis pripranta ir niavaromas pircon atiaina. Ca jau būna mažausia kiaturi vyrai, o raikia piankių. Stviara, katris vyrų pianimį už ausies, kitas už pasturgalinės kojos, tracas piarmiata an aslos, kiacvirtas an snukio pamauna pancį pririštų prie brūzgulio, užsuka, kad pianimis niaprasižot ir ilcimi ko niasužaist. Užpulta kiaulė žviegia, o iš kiemo ar lauko pusės palaidzinės kiaulės kruksėdamos stoja an dzviejų kojų prie langų, tai vaikam ciek baimės, kad graitai sukopia an piačiaus. Ir jaigu kiano stuba sana, sulindus žamėn, o iš lauko pusės aplinkui da pripilta žamės virš pamatų, kad niainait šalcis, tai tų kiaulių snukiai prie langų vaikam giarai macyc. Tai tu imk ir niasbijok.
Mokino ir mokino šaltyšus Martinka, kap lašinius augyc, o tuoj ir atėjo čėsas, kadu pac jų neturėjo, cik pasvajoc galėjo.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
