Šitokias straipsnio pavadzinimas mano sąsiuvinin guli jau baisiai seniai. Pac tekstas nelipo. Ilgai ruošausi ca kų parašyc, cik niekap iš galvos žodzai nėjo. Niekap padlų nenusduodavo raštu paversc. Bandzymų buvo kelis rozus, alė kad vis ištryndavau, kų parašydavau, ir tep likdavo tuščas lapas. Komputerin. Neacimenu, kadu kų rašus, kap tus sakė, normaliais sakiniais tušiniu an cikro popiero. Ot čėsai.
Kodia namai ne Ikea? Ar žinot, kas yra Ikea. Cikrausiai devyniasdešimc penki procentai iš jūs cikrai žino. Jaigu kų, tai yra tokia dzidelė krautuvė. Arcausia mūs yra Varšuvoj arba Vylniuj. Suprantat, kad pavadzinimas neskamba nei lankiškai, nei lietuviškai. Ikėjos krautuvių cinklo insikūrimo centras – Švedija. No tį ir viskas prasdėjo. Kap ėmė jos rascis visoj Europoj, tai tep ir pridzygo pilni kampai. Išpopuliarėjo savo gana kukliais, šviesių spalvų baldais. Palyginus nebrangiai parduoda, todia žmonės pradėjo masiškai iš jos tį viskų pirkc. Sani baldai ėjo in konteinerus, o jų vietų keitė ikėjiški. An to nepasbeigė. Tų baldų stilistikų ir formų nusižūrėjo kitos baldų krautuvės. Tep acirado skandinaviškas stilius, katrį pamėgo mažausiai kas antras žmogus. Tep dabar užėjo tokia manija, kad pas visus namai atrodo, galima sakyc, vienodai. Nevercysiu, ar tai gerai, ar blogai. Man tas stilius irgi pacinka, cik mano tokia mada, kad aš nemėgstu, kap mani supa toki dalykai, katruos turi dauguma. Nu ir neperku. Ba neraikia, nor galva daug rozų pasakinėj, kad raikia. „Raikia” cik mūs pacų galvos akligatvin gimsta.
Da mažum mūs krašti vieni namai skirasi no kitų, alė jau kap matau kur naujos stacybos namų, tai baisiai matosi, kad ypač visuosia virtuvės supanašėjį. Tep pamilom tų šaurietiškų madų. Nu toj Ikėja kap kala tuos baldus an vieno kurpalio, tai tep mės perkam. Žinau, kad nedaug važuoja in Ikėjų apsipirkdzinėc, ba nėr tep arci, kap in Pūnckų, alė pylna mūsiškėse krautuvėse, kap sako, minimalistinio stiliaus, praktiškų ir patogių baldų. Viskų suprantu, alė nesakykit, jokia ikėjiško tipo popierinė šėpė nesilygis su sanovišku medzini (!) spyntu, katras laikom… kur? Dzidzausion nepašėnavonėn. Šitep jas dabojo mūs dzieduliai, o mes drįstam jas nustūmc kur in sklepų. Gerai, kap gerai prižūrėta, dabota. O kas nesupranta jos vertės, tai tep ir sumornavoja. Ogi možna viskų šitais čėsais atnaujyc, padaryc, kad atrodzyt kap kų cik iš krautuvės parvežta. Šneku tep, ba kiba acikandau to mūs suvienodėjimo. Nejaugi neturim savo skonio? Kur mūs meninė priejauta? Taigi namų inrangimas, tai menas. Koki mūs namai, tokias mūs vidus.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Arnui. Barbarizmas tai lietuviškai svetimžodis. Aš misnu, kad Lietuvos žiniasklaida daugiau jų naudoja negu mes. Jurgita. Rašyk tep toliau ir nežūrėk kų kas sako ar rašo ir niekam nesiteisnk. Tai mūsų prodziedzų palikimas ir aš tuom labai dzidzuojuosi.
Iš šono vienam gaila, o kitam nei biskio. Jaigu acisakysiu barbarizmų, tai nebus mūs šnektu parašytas tekstas. Acisakius jų, gausis dirbtinai sukūrtas tekstas. Ne mūsiškas, neatspindzincis mūs šnektos, kad ir kam nelabai gražos, alė mūs – nenuduotos ir neperdarytos. Rašau tep, kap šnekėj dzieduliai ir jų tėvai, tep, kap išmokino ir mani šnekėc. Tep, kap šnekam visi šitam kampi.
cik gaila, kad yra daug barbarizmų.
Alė tu man ir mokėk tep gražai dzūkiškai poryc!
Cikrą ciesą parašai,Jurgita.