Dalyvavo: šv. Kotryna Aleksandrietė, šv. Kotryna Senietė, šv. Cecilija, šv. Klara, šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Dominykas.
Tekstus skaitė: kun. Povilas Slaminis – vedantysis, Laima Sidarytė – šv. Kotryna Aleksandrietė, Erika Stankevičiūtė – šv. Kotryna Senietė, Sigita Aleksaitė – šv. Cecilija, Laura Kogačiauskaitė – šv. Klara, Edvinas Pajaujis – šv. Pranciškus Asyžietis, Augustinas Venslauskas – šv. Dominykas.
KAS YRA ŠVENTIEJI?
Plačiausia prasme visi pakrikštytieji yra šventieji. Tačiau sakant „šventasis“ dažniausiai turimas mintyje kanonizuotasis, vadinasi, Bažnyčios viešai pripažintas šventasis.
Pirmiausia šventieji yra didžiulės Dievo šeimos – Bažnyčios nariai. Šios šeimos nariai tarpusavyje bendrauja – dalijasi Dievo malonės dovanomis. Bažnyčia po nuodugnaus tyrimo kai kuriuos savo narius iškilmingai kanonizuoja, t. y. paskelbia turėjus didvyriškų dorybių, išlaikius ištikimybę Dievo malonei ir pasiekus meilės tobulybę bei vienybę su Kristumi – Bažnyčios Galva. Kanonizuodama šventuosius Bažnyčia mums sako: į šiuos brolius ir seseris Kristuje galite drąsiai kreiptis užtarimo, sekti jų krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu. Šventieji nėra tik praeities didvyriai ar sustingę pavyzdžiai. Jie nuolat atspindėdami Dievo šventumą mus ragina visu gyvenimu gręžtis į Viešpatį.
Šventieji mums atskleidžia, kad „šventumo kelių yra daug ir pritaikytų kiekvieno pašaukimui“, tačiau „šventumo keliai yra asmeniniai“. Visi esame kviečiami į šventumą, kiekvienas pats turime nueiti šį kelią.
(Novo millennio ineunte, 31).
sb, punskas.pl
