Dievo Kūno šventė yra skirta pagarbinti Švč. Sakramentą. Ji dar vadinama Devintinėmis. Tą dieną šventinami žolynai, vainikai, beržų šakos, vadinamos „Devintinių žolelėmis“. Jos saugo nuo nelaimių – perkūnijos, gaisrų, liūties, sausros, ligų.
Ketvirtadienį, gegužes 30 d., Seinų bažnyčioje vyko bendros šv. Mišios lietuvių ir lenkų kalbomis. Lietuviškai skaitinį ir visuotinę maldą skaitė Jovita Jančiulytė iš Žagarių. Po pakylėjimo iš bažnyčios išsirikiavusioje procesijoje buvo nešamas Švenčiausiasis Sakramentas Seinų miestelio gatvėmis. Dalyvavo nemažai žmonių, tarp jų ir lietuviai.
Ruošiant altorėlį, kas galėjo, prisidėjo gėlėmis ir darbu. Dalyvavo maldos grupės nariai ir vaidintojai. Bijūnų parūpino, ilgą iš buksmedžio ir rūtų šakelių vainiką nupynė Birutė Roglienė iš Žagarių. Žvakides paskolino Irena Rėkienė. Altorėlis gražiai sukomponuotas bei išpuoštas. Buvo gražu ir sielai, ir akiai. Labai visiems ačiū.
Procesijai priėjus lietuvišką altorėlį, kun. Nerijus Žvirblis, Lazdijų dekanas, perskaitė lietuviškai Evangeliją pagal Luką, lietuvių choras pagiedojo dvi giesmes. Žmonės pagerbė vieni kitus, džiaugėsi, kad prie lietuviško altorėlio meldėsi lietuviškai. Koronaviruso pandemijos metu tai buvo pirmas viešas ir gausus žmonių susibūrimas.
Po mišių žmonės išsidalijo pašventintas beržo šakeles.
(av), punskas.pl
Algirdo Vektoriaus nuotr.
