Garsas sklido lyg iš jūros kriauklės. Atrodė, kad sūraus vandens atgarsis maišėsi su neseniai išdainuotais žodžiais. Rankoje sušildyta vandenyno dovana nešė į ausį tūkstančius balsų. Jiems akompanavo įvairiausi muzikos instrumentai. Dūdos pūtė, smuikai griežė, būgnai mušė, gitaros brązgino. Stygomis šoko katilų dundėjimas. Penklinės neužteko visiems šnabždėjimams sutalpinti. Prapliupo palinkėjimų lietus.
Magijos.
Baltame kambaryje tvyrojo visiška tamsa. Išmėtytų daiktų paklotėje miegojo šinšila, nors tai galėjo būti paprastas kiemo rainis. Ant palangės gulėjo krūva tuščių puslapių, kuriuose rašėsi seniai pradėtas romanas. Už lango tviskėjo nežemiško grožio žvaigždė, nors akys niekada nematė nežemiškų stebuklų. Po patalu šilosi senos, raukšlėtos rankos. Akyse matė praėjusios dienos saulėtekį, įpynusi joms ilgai lauktą sesers apkabinimą.
Ramybės.
Apsikabinęs seną arklį, nuėjo kabinti žagrės. Kol ruošėsi arimo darbams, dėmesį patraukė nuo vieškelio į jo sodybą pasukęs kasdieninis svečias. Vis būdavo apie ką pasikalbėti. Ant akmens padėtas juodos duonos gabaliukas dingo Brisiaus dantyse. Numojęs ranka, tęsė šnektą. Minutės kapsėjo. Saulė kilo vis aukščiau ir aukščiau. Žinia, apie pietus jau ne laikas keliauti į laukus. Vyras nusišypsojęs pakvietė kaimyną prisėsti po seno sodo kriauše.
Blaivumo.
Kaimynas džiaugėsi, galėdamas smagiai papuotauti pusbrolio šventėje. Trijų metrų stalas lūžo nuo margaspalvio maisto, kvepiančio prekybos centro vitrinomis. Šanelio burbuliukai nutūpė ant plastikinio salotos lapo. Lėkštėje sugirgždėjo suklupusios karvės sąnarys, kliudęs prigludusio alkoholinio gėrimo butelį. Taip ir liko neatidarytas. Šventė tęsėsi žaidimų kambaryje, perpildytame gaivaus juoko žaidimais. Už durų liko žmogaus rankomis suterliota vieta.
Vietos.
Kūnas sėdėjo medyje. Pro lapus matė paties susikurtą vietą. Viskas buvo taip, kaip norėjo, bet vis tiek trūko sotumo jausmo. Jam sakė, kad klausytų proto, o ne širdies. Tą pačią akimirką atsidavęs metalinių sūpuoklių šaltumui suprato, jog pilnam gyvenimui reikia ir proto, ir širdies balso. Tik toks harmoningas neapčiuopiamų elementų derinys padės jam surasti pilnatvės vietą.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
