Apie poezją galima kalbėti daug, bet ji pati pasako daugiausia
Atrodo, kad šis sakinys galėtų būti antradienio literatūros vakaro devizas. Poezijos pavasaris šiemet Varšuvos universitete vyko penktą kartą. Deja, oras nuvylė, ir susitikimas „Poezija po kaštonais“ negalėjo įvykti, kaip buvo skelbta, skvere priešais Polonistikos fakultetą. Tačiau, kaip viename iš interviu yra minėjęs Justinas Marcinkevičius, „Poezijos pavasario“ sumanytojas, per gegužės poezijos šventę dažnai lyja. Galbūt Varšuvos dangus norėjo palaikyti šią (ne)gerą tradiciją. Taigi šįkart poezijos gerbėjams klausytis autorių skaitomų eilėraščių bei jų vertimų į lenkų kalbą, kuriuos paruošė Varšuvos universiteto Baltų filologijos dėstytojai ir studentai, teko universiteto salėje. Šiais metais pas mus svečiavosi: Daiva Molytė-Lukauskienė, Eugenijus Ališanka ir Benediktas Januševičius. Susitikimą vedė literatūros kritikė dr. Jūratė Čerškutė kartu su Agnieszka Rembiałkowska – šio vakaro vertėja.
Paklausta, kas jai yra pavasario poezija, Daiva Molytė-Lukauskienė atsakė, kad keliaujant į įvairias šalis, skaitant poeziją, tenka bendrauti su daugeliu žmonių, kalbančių skirtingomis kalbomis, tačiau nuostabiausia, kad tuo pačiu metu visur svarbiausia yra poezja, tik ji esanti centre – ir visi kartu jai meldžiasi kaip vienintelei dievybei. Eugenijus Ališanka „Poezijos pavasarį“ palygino su gaivalu, su ciklonu, kuris jį kasmet įtraukia. Jis pabrėžė, kad tai ne tik festivalis, bet kultūrinis reiškinys, tebesikartojantis Lietuvoje jau 55 metus. Benediktas Januševičius paminėjo, kad būdamas aštuoniolikos laimėjo naktinių skaitymų konkursą „Eilėraščiai per naktį“. Tuo metu jis sėdėjo Vilniaus kavinėje „Suokalbis“ ir, nors ši kavinė jau seniai uždaryta, jis vis dar yra ten, todėl ši poezijos šventė jam tokia svarbi.
Susitikimo dalyviams autorių kūryba pristatyta trimis dalimis – pirmoje poetai savo eilėraščiais pasakojo apie save, antroje – skaitė išraiškingiausius kūrinus apie literatūrą, o trečioje – bandė „sučiupti“ gyvenimo prasmę ir parodyti jo įvairovę. Be puikių svečių, bet visų pirma be nuostabios poezijos, vakarą dar praturtino atkurtas baltų filologijos studentų choras, atlikęs keletą lietuvių dainų.
Baltistikos skyriaus vedėja dr. Joanna Tabor padėkojo visiems atvykusiems į renginį ir visiems, padėjusiems jį organizuoti. Ji taip pat pabrėžė, kad „Poezijos pavasaris“ yra ne tik poetų, bet ir vertėjų festivalis. Šiais metais vertėjo prizas buvo paskirtas Paulinai Ciuckai, Varšuvos universiteto baltistikos absolventei. Ta proga, manau, verta priminti, jog praėjusių metų premiją gavo Agnieszka Rembiałkowska, Varšuvos universiteto Baltistikos skyriaus dėstytoja.
Monika Kujawska, VU baltistikos studentė, punskas.pl
