Ant stalo matėsi vakarykščios arbatos išdžiūvę lašai. Pasilenkusi bergždžiai bandė nugramdyti juos nagu. Greitai pasidavusi, atsistojo ir nuėjo į virtuvę. Už savęs paliko vakaro betvarkę: troškintos žuvies ašakas ant lėkščių, žirnelius, pasimetusius tarp stalo įrankių, nesvietiškai skanių bulvių traškučių smarvę, nugertas baltojo vyno taures, nusvirusį gazuoto gėrimo butelį, ant grindų nuspirtą suglamžytą servetėlę su raudono lūpdažio antspaudu ir pakeliui į miegamąjį pamestą šviežio agurkėlio griežinėlį. Ant stalo lentynėlės buvo matyti pilki raktai.
Pėdų trepsėjimas išdavė rytinį nuovargį. Priėjusi prie kriauklės pasikasė kairės kojos blauzdą. Lyg musė, o gal šiaip koks nematomas gyvis bandė ją įkąsti. Susierzino iš pat ryto. Nieko naujo. Jai tai sekėsi daryti beveik kiekvieną dieną. Plaukų gumytė ant riešo nuspaudė ranką. Pervertusi akimis suprato, kad ir vėl užmiršo ją nusiimti prieš eidama miegoti. Naktį patinęs kūnas išdavė visus blogus įpročius. Lyg nieko baisaus, bet to užteko, kad nervingai stvertų už savo plaukų ir surištų juokingos formos kasą. Trumpi plaukai su kirpčiukais. Kas galėjo pagalvoti, kad kada nors jai šaus į galvą plaukus nusikirpti. Pačiu netinkamiausiu metu. Kai ieškojo raktų.
Įsipylusi į stiklinę vandens ir pagardinusi jį keliais citrinos lašeliais, vienu dūku išmaukė 0,3 l skysčio. Kad ir kaip vakar nusidėjo, rytą bandė atpirkti visas nuodėmes. Pusryčiams ant duonos užsitepė minkšto avokado, paskanino druska su juodais pipirais ir pagaliau gomuryje ėmė jausti malonumą. Čia už vakar nepasisekusį bandymą atrakinti jo širdį savo kukliais raktais. Žioplys. Jam rūpi tik geras vakarėlis ir smagi kompanija. Vasaros kaitra kaukši į galvą. Aplinkui nematyti rimto nusiteikimo. Svarbiausia įsibrauti į svetimus namus, skaniai pavalgyti ir išeiti. O tu daryk, ką nori. Raktai lieka antrame plane.
Auštantis rytas turėtų nuteikti naujos dienos įspūdžiams, bet jai nesinori išskėstomis rankomis saulės pasitikti. Baigusi kelionę su joga, nusprendė paatostogauti. Niekur neišvažiuos. Kovidas šiek tiek baugina. Šį kartą užteks koją įmerkti į pripučiamo baseino platybes. Geriau taip, nei dar kartą pažvelgti į užklydusios kompanijos akis. Vis dėlto paauglystės vasara turi kitokią kainą. Daugiau nusivylimo ir beprasmiškos vilties, kuri po poros metų kels juoko pliūpsnius ir pirštų badymus į surūdijusius raktus. Bus nauji ir žymiai paprastesni.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
