Apie gražiausią lietuvių kalbą. Kalbą, kuri skamba kaip burtai  (IV dalis)

0

A.J., punskas.pl

Paminklas tautai, marmuras, vėliava ir dar daugiau. Tai vis žodžiai apie kalbą. Gimtąją kalbą. Daug gražių ir svarių epitetų yra apie lietuvių kalbą, kuria kalba tik apie 3 milijonus žmonių.

Kalbą reikėtų vadinti tautos vėliava. Ji atspindi tautos kraują ir jos jausmų, minčių, norų gyvenimą. Negalima suprasti tautos savybių, nepažįstant jos kalbos. Ir niekuo kitu tauta neapreikš savo širdies, sielos ir dvasios taip, kaip savo kalba. 

Filosofas V. Storosta-Vydūnas

Lietuvių kalba, kaip tas senas marmuro paminklas – stovi ir dabar nenustojęs savo blizgesio po daugelių žmonijos šimtmečių. 

Prancūzų geografas J. E. Reclus

Kalba yra didis, tautos statytas paminklas.

J. Jablonskis

Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti, kaip kad nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba.

E. M. Arnstas

Teisingai turtinga kalba yra ta, kuri kiekvienam daiktui, kiekvienam dvasiniam veiksmui turi atitinkamą posakį, nevartoja to pačio pavadinimo dviem panašiems daiktams, o visiems skirtingai. Tokia kalba yra lietuvių kalba.

Prof. V. Lavoix

Etnologų akimis lietuvių kalba yra reikšmingiausia kalba Europoje.

E. Larison

Jie (lietuviai) gali teisingai didžiuotis savo kalba, kuri, nežiūrint savo konservatyviojo pobūdžio, yra taip pat moderninė, kaip mūsų pasaulis modernus. Jūs galite išreikšti ir nagrinėti lietuvių kalboje kiekvieną dalyką, kuris reikalingas mūsų civilizacijai.

Prof. A. Senn

Ji (lietuvių kalba) daugel atvejų minties išraiškomis yra lankstesnė priemonė, ne kaip kokia kita kalba Europoj, ir būtent, per savo formų gausumą taip pat daug gražesnė.

Dr. J. Zauerveinas

Jei norite išgirsti, kaip Adomas ir Ieva kalbėjo Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą ir klausykitės. 

Prancūzų kalbininkas A. Meillet

*************

Apie lietuvių kalbą klausiame ir Varšuvos universiteto Bendrosios kalbotyros, gestotyros ir baltistikos katedros absolventų. Į Agnės Karčiauskaitės-Jankauskienės klausimus atsako Dominika Jagiełka.

Dominika Jagiełka

Kokie trys lietuvių kalbos žodžiai jums patys gražiausi?

Mėgstamų žodžių neturiu, man labai patinka žodžio „bamba“ skambesys, taip pat labai mėgstu lietuviškus vardus – ypač moteriškus.

Jūs Varšuvos universitete studijavote baltistiką. Kas paskatino gilintis į kalbas, kuriomis kalba palyginti nedaug žmonių?

Sunku pasakyti, kas – gal intuicija? Tiesą sakant, visada norėjau dirbti su kalba. Negalėjau studijuoti anglų kalbos, nes neturėjau tos kalbos mokykloje, vokiečių kalba buvo man negraži, tai ir ieškojau tokios kalbos, kurios galėčiau mokytis iš naujo. Pamačiau lietuvių, ir pagalvojau – o kodėl gi ne?

Ar sunki yra lietuvių kalba? Kas jums studijuojant mūsų kalbą buvo sunkiausia?

Sunkiausia buvo suprasti dalyvius. Mes lenkų kalboje neturime tiek „laikų“. Žinoma, kirčiuotės iš pradžių nėra lengva, bet reikia praktikuoti. Man labai padėjo stipendija Lietuvoje ir tai, kad galėjau mokytis ten iš klausos.

Ar teko susipažinti su lietuvių literatūra? Gal turite savo mėgstamą rašytoją?

Žinoma, esu juk literatūrologė! Labai mėgstu lietuvių literatūrą, o dar labiau mėgstu „savo“ autorių! Ką tik išleidau Ievos Toleikytės poezijos knygos „Raudonas slidus rūmas“ vertimą. Labai įdomūs eilėraščiai apie gamtą, šiuolaikinės moters išgyvenimus ir mintis. Man patinka Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnai“, daug ten absurdo! Taip pat patinka Vaivos Grainytės ir Undinės Radzevičiūtės kūryba.

Verčiate lietuvių poeziją. Kaip sekasi perteikti mintis? Juk poezijos vertimas tai ne tik žodžių vertimas…

Taip, verčiu – ir poeziją, ir prozą. Kažkodėl man lengviau versti poeziją, nors proza ​​laikoma paprastesne. Gal todėl, kad turiu mažiau patirties su proza ​​ir laikui bėgant tai keisis. Gal man lengviau perteikti abstraktesnes mintis. Mėgstu ieškoti tinkamiausių žodžių, tyrinėti, kas parašyta tarp eilučių ir bandyti perteikti prasmę savo lenkiškais žodžiais. Tam reikia gilios koncentracijos. Man tai savotiška meditacija.

Kas jums padeda geriau išmokti kitą kalbą? Ar tai būtų lietuvių, ar kokia kita kalba. Ką patartumėte išbandyti papildomai užsienio kalbos mokymosi procese?

Manau, kad nepaisant kalbos, reikia ryžto ir smalsumo. Gera kuo greičiau išeiti iš komforto zonos ir iškart vartoti kalbą, klysti ir neįsižeisti, kai kas nors pataiso.

Smagu susirasti draugą, su kuriuo galima reguliariai pasikalbėti įvairiomis temomis ir išmokti iš jo tikrų, kasdienių žodžių.

Trys dalykai, kurie jums atrodo svarbiausi, kalbant apie lietuvių kalbą ir jos unikalumą apskritai.

Manau, kad tai unikali kalba, kuri skamba kaip burtai. Man labai patinka jos skambesys ir žodžiuose slypintis romantizmas.

Tai maža šalis, bet joje daug geros literatūros – ir tai yra unikalu!

Apie gražiausią lietuvių kalbą. III dalis

Ankstesnis straipsnisTrumpas pokalbis apie ūkininkavimą
Kitas straipsnis„SU POEZIJA IR DAINA“ Punske

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia