Sigitas Birgelis, punskas.pl
Lietuvos dvarų likimas nevienodas. Vieni jų pasiliko privačiose rankose ir neretai virto griuvėsiais, kiti dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos paramos buvo gražiai atnaujinti ir šiandien švenčia savo aukso amžių.
Su lenkų keliautoja po Rytų Europos kraštus ir keliolikos knygų autore Katažina Venglicka (Katarzyna Węglicka) tęsiame keliones po Sūduvos dvarus. Katažina mūsų kelionių sumanytoja ir gidė.
Pirmoje mūsų kelionėje aplankėme Bulakavo dvarą, antroje – Veisiejus. Šiandien mūsų kelionės tikslas – Kapčiamiestis. Važiuojame per Būdvietį, Rudaminą, Lazdijus ir Veisiejus. Navigacija sako, kad išvažiavę iš Punsko įveiksime 60 km, o kelionės tikslą pasieksime po 57 min. Veisiejuose pasukame į Kapčiamiesčio plentą. Po 11 minučių esame vietoje. Sustojame prie miestelio šventovės. Karšta. Aplankyti bažnyčią nėra kaip. Ji uždaryta. Šv. Mišios čia aukojamos tik sekmadieniais – 12 val. Atlaidai vyksta: kovo 19 d. (šv. Juozapo), birželio 13 d. (šv. Antano Paduviečio) ir rugsėjo 8 d. (Švč. M. Marijos gimimo).
Apžiūrime šventovę iš išorės. Bažnyčia graži, medinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su prieangiu. Supa ją akmeninė tvora.
Pirmą Kapčiamiesčio šventovę pastatė Mikalojus Oginskis 1724 m. XVIII a. antrojoje pusėje čia buvo įkurta parapija. 1900 m. kunigas M. Guoga per pamaldas ėmė vartoti lietuvių kalbą. Antrojo pasaulinio karo pradžioje – 1941 m. birželio 22 d. – bažnyčia sudegė. Tuomet buvo įrengta laikina. 1956 m. klebono Aleksandro Labanausko pastatyta dabartinė bažnyčia.
Miestelio pavadinimas yra kilęs iš vietos dvaro įkūrėjo pavardės – Kapčius arba Kapočius. Kita vertus, pirmas vietovardžio kamienas gali būti ir iš liet. kãpčius‚ sukastas žemės kauburys.
Kapčiamiestis įsikūręs Baltosios Ančios ir Niedos upių santakoje, kelių Veisiejai–Sapackinė–Gardinas ir Seinai–Leipalingis sankryžoje. Pietuose plyti Kapčiamiesčio giria. Netoli yra Veisiejų regioninis parkas, Kapčiamiesčio tvenkinys. Už 10 km į vakarus yra Lenkija, už 7 km į pietus – Baltarusija. Miestelis yra seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Čia veikia Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla, paštas ir kt.
Šalia miestelio yra per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių TSRS karių kapinės, paminklas. Į pietus nuo miestelio, Baltosios Ančios kilpoje yra akmens amžiaus gyvenvietė (Pinčiaragis).
Mus domina Emilija Pliaterytė (1806–1831) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė. Lankome senosiose miestelio kapinėse jos kapą ir paminklą miesto aikštėje. Miestelyje yra E. Pliaterytės muziejus, bet apie tai vėliau.
Kapčiamiesčio gyvenvietė įkurta XVI a. pradžioje. 1516 m. Žygimantas Augustas dovanojo Pervalko valdytojui Sidorui Kapočiui girios plotą, kur jis pastatė dvarą, vėliau prie jo išsiplėtė kaimas. XVIII a. Kapčiamiestį valdė Oginskiai. Nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pradžios veikė metalo dirbinių įmonė.
XIX a. per Kapčiamiestį ėjo svarbūs prekybiniai keliai. Amžiaus pabaigoje jis minimas kaip Seinų apskrities kaimas.
1939 m. miestelyje buvo įsteigta biblioteka. Ribentropo-Molotovo paktas numatė, kad Kapčiamiestis, kaip ir visa Lietuva, atiteks Vokietijai. Pasirašius papildomą Sienos ir draugystės sutartį, beveik visa Lietuva pateko TSRS įtakos zonon, tačiau Kapčiamiestis išliko vokiečių zonoje. Vėliau šias žemes Stalinas atpirko. Per Antrąjį pasaulinį karą Kapčiamiestis buvo sunaikintas.
1945–1949 m. sovietinė valdžia ištrėmė daugumą miestelio gyventojų. Po karo Kapčiamiesčio apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai.
Čia gimė ar veikė daug žymių žmonių. Tarp jų minėtini: Česlovas Sasnauskas (1867–1916) – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas, Veronika Povilionienė (g. 1946) – žymi lietuvių folkloro dainų atlikėja, Mečislovas Bulaka (1907–1994), žymus lietuvių grafikas, scenografas, Juozas Zdebskis (1929–1986), kunigas, vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises.
Norime aplankyti Emilijos Pliaterytės muziejų, bet navigacija akivaizdžiai veda mus blogu keliu. Reikia prašyti vietinių žmonių pagalbos. Pagaliau surandame. Lankymas mokamas, bet mums tai ne problema.
Muziejaus gidė mums pasakoja šios įstaigos istoriją. Emilijos Pliaterytės muziejus pradėtas kurti 1984 m. Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. 2006 m. jis tapo Lazdijų krašto muziejaus padaliniu, kuriam buvo suteiktas Emilijos Pliaterytės vardas. Šiuo metu muziejuje veikia keturios ekspozicijos. Viena jų skirta 1831 m. sukilimo kapitonei Emilijai Pliaterytei. Muziejuje galima susipažinti su Kapčiamiesčio istorija nuo senovės iki dabar, tremtimi ir rezistencija, mokyklos istorija, krašto tradicine kultūra, gausu informacijos apie krašto šviesuolius. Muziejus vykdo įvairias edukacines programas.
