Prieš porą savaičių mūsų portalo redakciją aplankė Burbiškių kaimo gyventojas Gediminas Juozas Nevulis. Jis papasakojo mums apie paslaptingą Bambininkų piliakalnį. Įrašas publikuotas rugsėjo 17 dieną (https://www.punskas.pl/is-praeities/apie-bambininku-piliakaln).
Rugsėjo viduryje, kol orai dar šilti ir dienos netrumpos, išsiruošėme aplankyti šią senus laikus menančią jotvingių tvirtovę. Išvykome iš Punsko. Navigacijos žodžiais tariant, 46 kilometrus turėtume įveikti per 49 min. Pakeliui ketiname sustoti dar Krosnoje.
Riedame ratais per Kreivėnus ir Senąją Radiškę, Mockuose sukame kairėn į duobėtą žvyrkelį. Įveikę kelis kilometrus, ties Slabatka sukame dešinėn į plentą. Ketvirtame kelio kilometre kairėje pusėje prieš akis išnyra medinė bažnytėlė.
Sustojame Kamšų kaime, prie kelio 131 Alytus–Simnas–Kalvarija, maždaug pusiaukelėje tarp Kalvarijos (9 km) ir Šeštokų (8 km).
Apeiname šventovę aplink. Ji nedidelė, stačiakampė, gyvenamojo namo formos, su bokšteliu, be prieangio. Virš fasadinių durų įtaisytas stogelis. Bažnyčią juosia nauja metalinių segmentų tvora. Šventoriuje stūkso kunigo saleziečio Prano Gavėno (1918–2000) rūpesčiu pastatytas atminimo akmuo su kryžiumi visiems Gavėnų giminės mirusiems.
Į bažnyčią, deja, neįeisi, o pro langą ne ką pamatysi. Lietuvoje jau taip yra (ypač mažesnėse vietovėse), kad jos uždarytos, jei tuo metu neaukojamos šv. Mišios. O pamaldų metu lankyti šventovę juk nedera.
Internete surandame šventovės interjero aprašymą: „Vidus 3 navų, atskirtų stačiakampių kolonų eilėmis. Gerokai aukštesnę ir platesnę už šonines, vidurinę navą pratęsia presbiterija. Šoninių navų galuose, abipus presbiterijos, atitvertos zakristijos. Įrengti trys altoriai. Virš pagrindinio įėjimo yra nedidelis vargonų choras, atitvertas metaline tvorele su dekoratyviniais elementais.“
Lapelis bažnyčios lange informuoja, kad tai Mindaugų Šv. arkangelo Mykolo parapijos šventovė Kamšų kaime (Kalvarijos raj. savivaldybėje).Klebonas kun. Valdemaras Smulskis. Pamaldos vyksta tik sekmadieniais – 9.30 val. (atlaidų metu – 11 val.). Parapijoje yra dveji atlaidai: Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo – gegužės 31 d. ir Šv. Mykolo– rugsėjo 29 d. Atlaidai keliami į artimiausius sekmadienius.
Yra paviešintas ir kunigo telefono numeris. Skambinti, kad dvasininkas atvažiuotų ir atidarytų mums šventovę, nedrįstame. Lietuvos kunigai, žinia, labai užsiėmę, aptarnauja ne vieną parapiją.
Nusprendžiame užsukti į ant nedidelio kalnelio įrengtas kapines. Ant antkapių pavardės, panašios kaip ir pas mus. Prie įėjimo vidutinio amžiaus moteris tvarko kapus.
– Laba diena, – užkalbiname ją. – Kodėl antkapių įrašuose nenurodyta, iš kokios vietovės mirusieji? Ar visi yra iš vieno kaimo?
– Čia palaidoti įvairių parapijos kaimų žmonės. Pas mus nėra mados rašyti, iš kur kas kilęs.
Mindaugų Šv. arkangelo Mykolo parapijai priklauso 24 kaimai: Aukštoji Bukta, Barauskai, Brukai, Ilgalauka, Ivantiškiai, Jakimavičiai, Karališkiai, Kamšai, Kesteniai, Lakinskai, Mikališkiai, Mindaugai, Naujiena, Nemunaitis, Nendriai, Pagrandai, Skersabaliai I, Skersabaliai II, Sūsninkai, Šarkiai, Štakmanavas, Triobiškiai, Turlojiškė ir Vicentiškiai. Parapija ribojasi su: Būdviečio, Kalvarijos, Liudvinavo, Rudaminos ir Šeštokų parapijomis.
– Ar kaime vyksta kokia nors veikla? – teiraujamės.
– Taip. Veikia „Caritas“. Yra suaugusiųjų choras, gyvojo Rožinio kalbėtojų grupelė, pastoracinė taryba.
– O koks ten mūrinis pastatas šalimais bažnyčios?
– Seniau jis priklausė parapijai. Sovietmečiu buvo paštas, ambulatorija. Vėliau ten gyveno moteris. Jai mirus, namas stovi tuščias.
Norime paklausti apie šios vietos istoriją, bet moteris, atrodo, tuo nesidomi.
Vėl pasikliaujame internetu. Mindaugų parapija įkurta Kalvarijos klebono dekano Mykolo Krupavičiaus rūpesčiu 1941 m. Tarpukaryje nesutarė Kamšų ir Sūsninkų kaimai dėl parapijos pavadinimo. Prelatas Mykolas Krupavičius pasiūlė parapiją pavadinti Mindaugų vardu, sakydamas, kad karalius Mindaugas prieš daugelį metų suvienijo besipykstančius kunigaikštukus į vieną galingą Europoje Lietuvos valstybę. Šis garbingas vardas sutaikė kaimus, ir parapija tebevadinama Mindaugais.
Iš vokiečių valdžios buvo nupirktas barakas ir iš jo pastatyta laikina bažnyčia. Kalvarijos klebonas buvusią mūrinę Kalvarijos Šv. Agafono cerkvę, kuriai jau reikėjo kapitalinio remonto, atidavė besikuriančiai Mindaugų parapijai.
Bažnyčios projektą parengė iš Amerikos grįžęs savamokslis inžinierius Juozas Auštrevičius. 1941 m. vasarą šventovė buvo pašventinta. 1942 m. J. Auštrevičius skyrė sklypą parapijos kapinėms. Iki šių dienų jos vadinamos Mindaugų, arba Auštrevičiaus vardais.
Iš cerkvės plytų pirmasis Mindaugų klebonas Vytautas Demikis pastatė mūrinę kleboniją, padėjo pamatus naujai bažnyčiai. 1943 m. jis persikėlė į Valakbūdį. Kleboniją įrengė klebonas Antanas Šukevičius, Mindauguose tarnavęs 1943–1946 m.
Po Antrojo pasaulinio karo sovietai kleboniją nusavino. 2014 m. pradėtas bažnyčios atnaujinimas. Jis tęsiasi ir šiandien.
(Bus daugiau)
Sigitas Birgelis, punskas.pl
