Sigitas Birgelis. Prieš daugelį metų ir dabar Būdvietyje

(1 dalis)

13 km nuo Punsko, 4 km į šiaurę nuo Lenkijos sienos Būdviečio kaime stovi medinė dvibokštė, stačiakampio plano, 3 navų parapijinė bažnyčia. Lankėme ją prieš maždaug ketverius metus, keliaudami po Sūduvos dvarus. Bažnyčios apžiūrėti iš vidaus, kaip ir susitikti su parapijos klebonu, nei tada, nei vėliau mums nepavyko. Ši vieta susijusi su svarbiais įvykiais ir žmonėmis. Verta ją aplankyti.

Būdviečio istorijos puoselėjimu rūpinasi iš čia kilęs bibliotekininkas, kraštotyrininkas ir spaudos darbuotojas, garsiojo knygnešio Jono Kaluškevičiaus anūkas, Benjaminas Kaluškevičius. Jo pastangomis 2008 m. čia buvo atidengtas paminklas Būdviečio krašto žmonėms, nukentėjusiems per Lietuvos okupacijas (knygnešiams, politiniams kaliniams, tremtiniams, partizanams…). Vėliau prie šio paminklo jis pastatė atminimo lentą „Aušros“ leidėjams, kurią prieš dvejus metus su dukra ir žentu atnaujino. Buvusiame knygnešio Jono Kaluškevičiaus name (dabar T. Jotautienės) įrengė atminimo kambarį, o ateityje norėtų įkurti istorinį Užnemunės knygnešių muziejų. Deja, nei Būdviečio, nei Lazdijų valdžia kol kas tuo nesidomi. B. Kaluškevičius sielojasi, kad jo gimtinėje istorijos paveldas ignoruojamas. Antai, kai jis norėjo prisidėti prie Būdviečio bažnyčios 200 metų jubiliejaus, parapijos klebonas pasakė NE. Rengti iškilmių jis nematė reikalo.

Šv. Mišios parapijinėje Būdviečio bažnyčioje yra atnašaujamos kasdien: sekmadieniais – 11.30 val., šiokiadieniais – 9 val.

Parapijos atlaidai vyksta: Šv. Antano – birželio 13 d., Šv. Kryžiaus Išaukštinimo – rugsėjo 14 d. (Jie keliami į artimiausią sekmadienį, o šv. Mišios vyksta 12 val.).

Būdviečio Jėzaus Nazariečio parapija ribojasi su: Kalvarijos, Mindaugų, Rudaminos ir Sangrūdos parapijomis. Jai priklauso gyvenvietės: Berezninkai, Bilvyčiai, Burokai, Būdvietis, Cyrailė, Dainoriai, Kalniai, Kybartai, Miklausė, Mockai, Mockava, Paliūnai, Pašiliai, Senoji Radiškė, Strumbagalvė, Šilėnai, Užukalniai ir Varnakampis.

Prie parapijos veikia „Caritas“, parapijos suaugusiųjų choras, Gyvojo Rožinio kalbėtojų grupelė.

Būdvietis, kaip ir kitos Lietuvos pasienio vietovės, šiuo metu ekonomiškai merdi. Nėra jau kultūros namų, bibliotekos, pašto, medicinos punkto nei nuo 1919 m. veikusios mokyklos. Kultūriniu aspektu vietovė atrodo neblogai. Yra Būdviečio laisvalaikio salė, kurioje vyksta renginiai, vakarai, organizuojamos parodos, veikia vokaliniai ansambliai: „Sidabrinė gija“ (vad. A. Valasavičienė ), „Raskila“ (vad. Z. Barkauskienė), folkloro ansamblis „Radastėlė“ (vad. Aurelija Valasevičienė), kaimo kapela „Svaja“ (vad. Zina Barkauskienė), vaikų lėlių teatriukas „Duli-Du“ (vad. Zina Barkauskienė).

Lietuviškoje „Vikipedijoje“ informacija apie Būdvietį lakoniška, nelabai tiksli ir iš dalies nebeaktuali. Daug žinių apie Būdvietį surasime Benjamino Kaluškevičiaus straipsnyje „Būdviečio istorijos įvykių chronologija 1589–2015“, kuris publikuotas istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ 7 tome.

Pasak Benjamino Kaluškevičiaus, Būdviečio vardas reiškia būdos, kurioje gyveno miško kirtėjai, vietą. Įdomu, kad visuose iki šiol išleistuose informaciniuose leidiniuose (enciklopedijose, žinynuose ir pan.) rašoma, jog Būdviečio vardas pirmą kartą minimas 1744 m. B. Kaluškevičius, tyrinėdamas istorinius šaltinius, surado, kad Būdvietis pirmąkart paminėtas 155-eriais metais anksčiau, nei lig šiol manyta.

Iš istorinių šaltinių žinome, kad 1820 m. Būdviečio dvarininkai pastatė koplyčią, skirtą visiems vietos katalikams (iki tol dvaro koplyčia buvo skirta tik dvarininkams). Kunigo Jono Grajausko iniciatyva 1906 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia, o 1920 m. įkurta parapija. Tarpukaryje prie bažnyčios pristatyta zakristija ir prieangis su 2 bokštais.

Ši vieta susijusi su svarbiais įvykiais ir žmonėmis. Čia aštuonerius metus pogrindinę „Aušrą“ leido kun. Lionginas Kunevičius, čia klebonavo ir amžino poilsio atgulė poetas ir kankinys kun. Juozapas Marčiukonis. 

Nuo 1937 m. iki dabar Būdvietyje dirbo 16 klebonų. Štai jie:

1937 m. – iki mirties – kun. Juozapas Josiukas,

1947–1949 m. – kun. Juozapas Marčiukonis,

1949–1950 m. – parapija kunigo neturėjo,

1950–1952 m. – aptarnavo Sangrūdos klebonas kun. Vincentas Mieliauskas,

1952–1954 m. – kun. Juozapas Vaičeliūnas,

1954–1965 m. – kun. Jonas Survila,

1965–1970 m. – kun. Viktoras Naujokaitis,

1970–1976 m. – kun. Petras Balanda,

1976–1985 m. – kun. Lionginas Kunevičius,

1985–1986 m. – kun. Jonas Aleksius,

1986–1989 m. – kun. Donatas Jasulaitis,

1989–1991 m. – kun. dr. Leonas Lešinskas MIC,

1991–1992 m. – kun. Valerijus Rudzinskas,

1992–1998 m. – kun. Petras Sitka,

1998–1999 m. – kun. Linas Dūkšta,

1999 m. – iki dabar – kun. Gintautas Černauskas.

Lietuviškoje „Vikipedijoje“ taip aprašoma Būdviečio šventovė: „Bažnyčia liaudiško stiliaus, turinti barokui būdingų bruožų. Ji stačiakampio plano, darnių proporcijų, dvibokštė, su trišone apside. Pagrindinio fasado trikampis frontonas su kryžiumi įrėmintas dviejų keturkampio pagrindo bokštų. Bokštai su stačiakampėmis garsinėmis angomis, dengtomis medinėmis horizontaliomis žaliuzėmis, dengti piramidiniais keturšlaičiais stogais, užsibaigiantys postamentais su ornamentuotais kryžiais. Virš presbiterijos ir dvišlaičio bažnyčios stogo centre iškilę daugiakampiai bokšteliai su barokiniais šalmais ir ornamentuotais kaltiniais kryžiais. Geometriniai langų ir durų skaidymai suteikia dekoratyvumo fasadams. Apsidėje įstatyti į kvadratus sudalinti siauri stačiakampiai langai ir pusapskritimio formos dekoratyvus švieslangis. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis.“

Bažnyčią aplankyti sudėtinga, nebent šv. Mišių metu. Jei nėra tokios galimybės, belieka pasivaikščioti po bažnyčios šventorių, apžiūrėti iš raudonų plytų sumūrytą mauzoliejinę koplyčią, kurioje 1850 m. buvo palaidota Prapuntų dvaro savininko Kristupo Hertyko žmona Sofija, parymoti prie kun. kankinio Juozapo Marčiukonio kapo.

Smagu paėjėti beržų alėja tvenkinio link. Čia kitados buvo įsikūręs Būdviečio dvaras, kuris pirmą kartą paminėtas 1589 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos III rašte (jis 7 metais ankstesnis už Punsko parapijos steigimo dokumentą). Jame karalius Gardino žemiečiui Jonui Sviackui skiria 11 valakų su margais ir kitais priedais. J. Sviackas įkūrė Būdviečio dvarelį. XVIII a. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas raštu Būdviečio dvarą perdavė valdyti Abraomui ir Sofijai Baranovskiams. Po pirmojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo Būdvietis atiteko Prūsijai ir priklausė Balstogės departamento Vygrių, vėliau Seinų apskričiai.

Iš dvaro laikų išliko svirnas, koplytėlė, vandens telkinys, vienas kitas parko medis, unikalus požeminis iš plytų sumūrytas dvaro rūsys, dvarininkų gyvenamasis medinis namas. Pats vertingiausias objektas – ant aukštų akmeninių pamatų 1803 m. iš maumedžio medienos suręstas dviaukštis svirnas. Unikalios jo langinės ir dvišlaitis stogas. Svirno fasade įrengtas maišų pakėlimo mechanizmas. Pastato priekyje yra priesvirnis su šešiomis kolonomis. Laiptai veda į antrąjį aukštą ir į pastogę. Dabartinis svirno savininkas – Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčia.

(Bus daugiau)

Sigitas Birgelis, punskas.pl