Iš ciklo „Kovų dėl lietuviškų pamaldų klausimu“ (8 dalis)
(Tęsinys)
1983 m. spalio 9 d. ganytojiškame žodyje Seinų parapijiečiams vyskupas Juliušas Pecas (Juliusz Paetz) rašė:
„Kiekviena tauta, ir kiekviena tautos dalis – net ir mažiausia, gyvenanti tarp kitos tautos narių ir kartu su jais, turi pilną teisę reikšti savo tikėjimą, garbinti ir gerbti Dievą savo gimtąja kalba – savo tėvų ir protėvių kalba. Tą teisę turi ir tuomet, kai puikiai išmano tos tautos, su kuria bendrai gyvena, dalijasi visomis gyvenimo linksmybėmis, rūpesčiais ir viltimis, kalbą.
Dabar galvoju apie Jus, mano mieli vyskupijos nariai, Seinų parapijiečiai. Seinų kraštas ir Seinų miestas yra lenkų ir lietuvių bendruomenių žemė ir miestas.
Atsižvelgiant į šias tiesas, argumentus ir motyvus, noriu Jums šiandien pranešti, kad nuo spalio 16 dienos, kiekvieną sekmadienį ir šventadienį, 14 val. šioje garsioje Seinų bazilikoje bus atnašaujamos šv. Mišios taip pat lietuvių kalba.“
Pirmos šv. Mišios Seinų bazilikoje, po 37 metų pertraukos (su tam tikromis išimtimis), vyko 1983 m. spalio 16 d. Jas atnašavo tuometis Smalėnų klebonas kun. kan. J. J. Macekas.
Seinų parapijos lietuviai už pamaldų sugrąžinimą dėkojo popiežiui Jonui Pauliui II:
„Popiežiui
Jonui Pauliui II
Vatikanas
Jūsų Šventenybe!
Mes, Seinų parapijos lietuviai, skubame pasidalinti su Jūsų Šventenybe džiaugsminga naujiena. Š. m. spalio 16-ąją šventėme dvigubą šventę – Jūsų Šventenybės pontifikato 5-ąsias metines bei šv. Mišių lietuvių kalba nuolatinį įvedimą į Seinų baziliką. Mums, lietuviams, tai Dievo malonės apraiška. Norime taip pat padėkoti Jums, Šventasis Tėve, už tokio vyskupo ordinaro, sąžiningo ir tauraus žmogaus, koks yra Dievo tarnas Jo Ekscelencija kun. dr. Juliusz Paetz, paskyrimą. Jo širdis kupina evangeliškos meilės visiems Dievo vaikams, nepaisant jų tautybės ir vartojamos kalbos. Melsimės stebuklingajai Seinų Dievo Motinai už Jus, Šventasis Tėve, ir už mūsų Vyskupą Ordinarą.
Garbė Jėzui Kristui!
Seinai, 1983 m. spalio 20 d.
Seinų parapijos lietuviai“
Epilogas
Šv. Mišios lietuvių kalba Seinų bazilikoje buvo atnašaujamos kas savaitę. Kiti patarnavimai: Krikštas, Santuokos ir Sutvirtinimo sakramentai, Pirmoji Komunija, laidotuvės vyko lenkiškai. Kun. S. Rogovskis buvo nesukalbamas. Vargonininkas, klebono paliepimu, lietuviams patarnaudavo tik kas antrą sekmadienį. Lietuviai prašė, kad į Seinus būtų skirtas lietuvis vikaras, kad lietuviškos pamaldos vyktų ryte, nes dauguma parapijiečių yra ūkininkai, bet viskas liko kaip buvę…
Iš pradžių lietuviams patarnavo kun. J. J. Macekas, po jo – kun. Z. Parakevičius ir kun. Romas Zdanys. Pastarajam išvykus, seiniškiams patarnauja kunigai iš Lietuvos.
Nedera užmiršti tų, kurie atkakliai kovojo dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje. Prisiminkime juos. Tai Vincas Žukauskas, Jonas Puniškis ir Kastulė Žukauskienė iš Burbiškių, Albinas Šimčikas iš Skarkiškių, Ignas Buračiauskas, Petras Janušonis, Genius Latvys, Vincas Misiukonis ir Česlovas Zdanavičius iš Klevų, Jonas Gausa ir Petras Jankauskas iš Sankūrų, Juozas Masionis iš Juodeliškės, Vincas Maksimavičius iš Rakelijos, Antanas Leončikas, Algirdas Mačionis iš Seinų, Elena Jakubauskienė ir Jurgis Skripka iš Dusnyčios, ir dar daug kitų. Seinų parapijiečiams padėdavo ir patardavo Vlada ir Jonas Pajaujai, Juozas Maksimavičius, Rimas Vaina, Jonas Stoskeliūnas ir Bronius Makauskas.
(Pabaiga)
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Gerb.Antanas Leončikas – ne Seinų ,o Lumbių gyventojas. Belieka nuoširdžiai padėkoti Seinų krašto lietuviams už begalinį rūpestį ir pasiaukojimą už ilgas ir rūpestingas pastangas dėl lietuviškų pamaldų Seinų Bazilikoje įteisinimo.Vis dėlto kyla klausimas: kodėl tuometinis Seinų parapijos klebonas S.Rogovskis ( S.Rogowski),šovinistiškai nusiteikęs lietuvių atžvilgiu ( panašių pažiūrų Lomžos diecezijoje kunigų buvo ne vienas),iki šiol yra aukštinamas skiriant jam atminimo lentą Seinų Bazilikoje?