Seinų „Lietuvių namuose“ veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Vasario 16-osios minėjimų istorija 1919–1940 metais“. Paroda buvo atidaryta per Vasario 16-osios minėjimą. Ją galima lankyti iki kovo 20 dienos.
Parodoje yra eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus fotodokumentų fondų. Ji mums primena Vasario 16-osios šventės ženklus ir nukelia ne tik į tuometinę sostinę Kauną, bet ir į Alytų, Vilkaviškį, Klaipėdą, Laukžemę, Luokę, Joniškį, Raguvą, Zarasus, netgi į Čikagą ir Buenos Aires.
Fotografijos yra iš 1918–1940 m. laikotarpio. Jose matome susikaupusius, džiugius valstybės kūrėjus ir vadovus, smalsiai į kamerą žvelgiančius kukliai apsirengusius žmones.
Parodoje siekiama parodyti, kaip Vasario 16-oji buvo minima per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Apie tai kalba sukakčių minėjimo knygos, straipsniai spaudoje, fotografijos iš Lietuvos miestų ir miestelių.
Vasario 16-oji buvo pirmoji ir vienintelė per visą nepriklausomybės laikotarpį išlikusi valstybinė šventė: kitos atsirasdavo ir nunykdavo, keitėsi jų datos.
Pirmąsias Vasario 16-osios iškilmes surengta 1919 m. vasario 15–16 d. Kaune. Vasario 15 d. vakare Kauno rotušėje vyko koncertas, kuriame dalyvavo Valstybės tarybos, vyriausybės nariai, užsienio valstybių atstovai. Vasario 16-osios dieną Kauno katedroje buvo atnašaujamos šv. Mišios, o Kauno teatro rūmuose surengtas iškilmingas Valstybės tarybos ir vyriausybės posėdis. Dėl karo stovio karinio parado neorganizuota. Pirmųjų nepriklausomybės metinių proga dalis Kauno gatvių pakeitė pavadinimus. Antai, buvusioji Caro, vėliau Kaizerio alėja pervadinta į LAISVĖS ALĖJĄ.
1920 m. Vasario 16-osios eisenoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės daliniai, visuomeninių organizacijų atstovai, aukštųjų mokslų kursų studentai, Darbininkų Juozapiečių draugija, Lietuvos katalikių moterų draugija, Žydų darbininkų sąjunga, Šv. Zitos draugija, Vandens sargyba, esperantininkai ir kiti. Žmonės ėjo su trispalvėmis ir plakatais, kuriuose buvo įrašyta: „Tegyvuoja Laisva Nepriklausoma Lietuva“.
Per 3-iąsias nepriklausomybės metines (1921 m. vasario 16 d.) svarbiausias šventės akcentas buvo Lenkijos okupuotos Lietuvos dalies su sostine Vilniumi atgavimas.
1921–1924 metais susiformavo esminiai šventės elementai – pamaldos Kauno bažnyčiose, kariuomenės paradai, visuomeninių organizacijų eitynės, iškilmingi seimų posėdžiai, spektaklių ir operų premjeros, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimas, fejerverkai ir kita.
1924 m. buvo priimtas „Švenčių ir poilsio įstatymas“, kuris reglamentavo Vasario 16-osios ir kitų valstybinių švenčių tvarką, į visuomeninį gyvenimą įvedė tam tikrus apribojimus. Per valstybines šventes buvo draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais bei jo vartojimas viešose įstaigose, privalėjo būti uždarytos kirpyklos, valgyklos, kavinės, arbatinės, duonos kepyklos, įvairios maisto produktų krautuvės ir kt.
Vasario 16-oji buvo švenčiama ne tik laikinojoje sostinėje – Kaune, bet ir Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Čia vykdavo eitynės, kuriose dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai bei gyventojai.
sb, punskas.pl
