Lietuviškų ansamblių sąskrydžiai. Prieš 2 ir 82 metus (1)

Lietuviškų ansamblių sąskrydis yra pats seniausias ir didžiausias Suvalkų krašte vykstantis kultūrinis lietuvių renginys. Kasmet vienoje vietoje jis suburia daugelį šio krašto meno kolektyvų. Koncertuoja taip pat svečiai iš Lietuvos.

Pernai dėl koronaviruso pandemijos ši šventė neįvyko. Ar ji bus organizuojama šiais metais, nežinia.

Prieš dvejus metus, 2019 m. birželio 23 d., prie Galadusio ežero vykusioje dainų ir šokių šventėje dalyvavo keliolika Punsko, Seinų ir Suvalkų krašto meno kolektyvų:

• Seinų „Lietuvių namų“ ansamblis „Galadusys“ (vad. Laima Jakulevičienė),
• Punsko Kovo 11-osios licėjaus jaunimo mišrusis choras „Pašešupiai“ (vad. Dainius Pavilonis),
• Seinų „Lietuvių namų“ liaudiškos muzikos kapela „Šalcinis“  (vad. Vytautas Gavutis),
• Seinų „Lietuvių namų“ vyrų vokalinis ansamblis (vad. Juozas Pileckas),
• Punsko Kovo 11-osios licėjaus tautinių šokių grupė „Šalčia“
  (vad. Asta Pečiulienė),
• Punsko senjorų klubo ansamblis „Tėviškės aidai“ (vad. Gediminas Kraužlys),
• Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus ansamblis „Ančia“
  (vad. Vytautas Batvinskas),
• Punsko lietuvių kultūros namų mišrus choras „Dzūkija“
  (vad. Vidas Simanauskas),
• Vidugirių kaimo kapela (vad. Jurgis Vaznelis),
• Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugijos vyrų kvartetas
  (vad. Gediminas Juozas Nevulis),
• Punsko lietuvių kultūros namų tautinių šokių grupė „Vyčiai“ (vad. Asta Pečiulienė),
• Suvalkų vokalinis ansamblis (vad. Arnoldas Vaznelis),
• Seinų „Lietuvių namų“ vokalinis ansamblis „Intro“ (vad. Juozas Pileckas),
• Punsko lietuvių kultūros namų kapela „Klumpė“ (vad. Antanas Maziliauskas).

Lietuviškų ansamblių sąskrydžiai iš pradžių vykdavo Klevų kaime, vėliau Vaitakiemyje ir Žagariuose. Nuo kelių dešimtmečių jie rengiami Burbiškiuose prie gražaus Galadusio ežero.

Iš rašytinių šaltinių žinome, kad pirmą kartą šis renginys įvyko 1939 m. liepos 9 dieną Klevuose. Apie jį laikraštis „Aidas“ rašė:[1]

„9 d. Klevai (Krasnapolio vls., Suvalkų aps.). Klevų kaime įvyko visos Suvalkų apskrities susipratusių lietuvių sąskrydis. Leidimas gautas iš anksto. Scena buvo įrengta ūkininko Leončiko kieme. Virš scenos plevėsavo trispalvė vėliava, tarp scenos priekyje stovėjusių stiebų matėsi užrašas: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“.

Sąskrydį pradėjo inžinierius J. Pajaujis. Jis buvo atsakingas už visą renginį. Pirmininkauti sąskrydžiui pakviestas Stasys Ragelis. Garbės prezidiumą sudarė K. Cibulskas ir J. Marcinkevičius. Sekretoriavo Albinas Žukauskas ir Petruškevičiūtė. Pirmiausia išklausyta J. Pajaujo paskaita apie organizacijas, jų svarbą ir reikšmę. Pranešėjas pažymėjo, kad Suvalkų apskrityje susipratusių lietuvių yra daugiau negu 12 tūkst. Jis paragino visur, kur tik galima, steigti švietimo „Ryto“ draugijos skyrius. Mačionis kalbėjo apie ūkį ir kooperaciją ir ragino visus burtis po kooperacijos vėliava. J. Šatkauskas kalbėjo apie švietimą Suvalkijoje.

Po paskaitų Vinikaičio vadovaujamas Klevų kaimo choras padainavo keliolika liaudies dainelių. Po jų dainavo Punsko jaunimo K. Cibulsko vadovaujamas choras. Klausytojai išgirdo daugiau negu dešimt skambių liaudies dainų. Vėliau meninėje programoje tautinius šokius šoko Punsko ir jų apylinkių merginos. Jos šoko suktinį, klumpakojį, blezdingėlę ir kt.

Pasibaigus šokiams, vyko tinklinio varžybos. Dalyvavo 8 komandos: Punsko (dvi komandos), Seinų, Vaičiuliškių, Klevų, Sankūrų, Radžiūčių ir Žagarų. Nugalėjo Seinų tinklinio mėgėjai.

Vėliau su deglais eita prie Klevų piliakalnio, kur buvo iš anksto paruoštas laužas. Prie laužo mergaitės vėl pašoko tautinių šokių, padainavo Marytė Čėplaitė. Dalyviai prie degančio laužo užtraukė „Lietuva brangi“, „Kur banguoja Nemunėlis“ ir kt. Sugiedotas Tautos himnas. Prie laužo dar buvo pažaista. Po to visi grįžo prie scenos, kur paskelbta sąskrydžio pabaiga. Kupini malonių įspūdžių dalyviai išsiskirstė.“

 (Bus daugiau)

Sigitas Birgelis, punskas.pl

---

[1] Alvydis. Aidas, 1939, liepos 20, nr. 84, p. 5.