1983 m. spalio 16 d., švenčiat 5-ąsias popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metines, po 37 metų kovų į Seinų baziliką buvo grąžintos lietuviškos pamaldos. Nuo tų įvykių prabėgo 40 metų.
Seinų lietuvių pastangos nenuėjo veltui – pamaldos lietuvių kalba šioje šventovėje yra atnašaujamos ir dabar. Daugelio kovotojų dėl lietuviškų pamaldų jau nėra tarp mūsų. Jų darbus turime pagarbiai prisiminti ir jų atminimą kitoms kartoms perduoti.
Daug kam ir dabar sunku suprasti, kodėl ištisus dešimtmečius lietuviams reikėjo kovoti dėl teisės melstis gimtąja kalba, kodėl šiomis dienomis Seinų bazilikoje kabo dvi atminimo lentos, skirtos kunigui Stanislovui Rogovskiui (Stanisław Rogowski), labiausiai besipriešinusiam lietuviškoms pamaldoms Seinuose.
Šis dvasininkas daugelį metų atkakliai įtikinėjo bažnyčios hierarchus, kad Seinuose lietuviai nėra diskriminuojami, o visą sumaištį kelia nacionalistiškai nusiteikę lietuvių ateistai.
Iš žmonių pasakojimų žinome, kad šis dvasininkas per magnetofoną paleisdavo lenkiškas giesmes, kai lietuviai, nepaisydami draudimų, rinkdavosi į baziliką giedoti lietuviškai rožančiaus.
Jam klebonaujant ant laiptų lenkai užpuldavo lietuvius, juos užgauliodavo ir provokuodavo muštynes. Jei lietuviai nepasiduodavo provokacijoms, klebonas skambindavo policijai, bet ji tramdyti lietuvių nėjo.
Kunigas ne kartą viešai yra sakęs, kad greičiau jam ant delno plaukai išaugsią, nei lietuviai turėsią pamaldas Seinų bazilikoje. Seinų klebono S. Rogovskio rūpesčiu Seinų pašto įstaiga sulaikydavo lietuvių raštus, skirtus popiežiui Jonui Pauliui II. Juos reikėdavę perduoti per į užsienį vykstančius patikimus žmones.
S. Rogovskis nebuvo linkęs lietuviams daryti jokių nuolaidų. Jis atkakliai tvirtino, kad Seinuose lietuvių nėra, nes jie karo metu grįžo į Lietuvą. Grąžinti pamaldas, anot jo, yra neįmanoma nes „tarpusavio skriaudos nepamirštos ir lietuviškas šovinizmas dar gyvas. Lietuviai Seinų parapijoje nediskriminuojami, kadangi suprantą lenkiškai.“ Kun. Rogovskio veiksmai prisidėjo prie lenkų ir lietuvių nesantaikos stiprinimo. Klebono pakurstyti lenkai puldavo lietuvius, Seinų bazilikoje jie buvo stumdomi ir užgauliojami. Mieste lietuviai bijojo garsiai kalbėti gimtąja kalba, ant sienų atsirado antilietuviški užrašai.
Ką šiandien simbolizuoja Seinų bazilikoje šiam kunigui skirtos lentos?
**
Grįžkime keliasdešimt metų atgal. Suvalkų krašto lietuviai daug nukentėjo prieš Antrąjį pasaulinį karą, per jį ir po jo. 1941 m. maždaug pusė jų buvo priverstinai iškeldinti į Sovietų Lietuvą. Karui pasibaigus, jie bandė sugrįžti į savo gimtinę. Lenkų valdžia juos laikė nelegalais, perėjusiais valstybinę sieną, kuriuos reikia perduoti į sovietų rankas. Lietuviai, norėdami išvengti deportacijos, slėpė savo tautybę, sakėsi esą lenkai, užsirašinėjo į Lenkijos darbininkų partiją. Pirmaisiais pokario metais lietuviško Punsko gatvėse lietuvių kalbos beveik nesigirdėdavo. Visuotinė baimė atsispindi ir 1946 m. gyventojų surašymo duomenyse. Pokarinė Lenkijos Liaudies Respublika turėjo būti tautiškai vienalytė, tautinės mažumos turėjo būti asimiliuotos arba deportuotos.
Pirmieji nesutarimai dėl pamaldų gimtąja kalba Suvalkų krašte kilo XX amžiaus pradžioje. Ilgainiui jie peraugo į rimtus, sunkiai išsprendžiamus konfliktus.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, lietuviškos pamaldos buvo atnašaujamos Seinuose, Punske ir Smalėnuose. Tai nepatiko lenkų valdžios atstovams, nes prieštaravo jų vykdomai politikai. 1945 m. rudenį Suvalkų saugumas pasikvietė Seinų kleboną Vincentą Astasevičių ir liepė nutraukti lietuviškas pamaldas Seinuose. Nei klebonas, nei Lenkijos bažnyčios hierarchai iš pradžių nemanė paklusti komunistiniam saugumui, bet ilgainiui jų pozicija šiuo klausimu diametraliai keitėsi. 1946 m., mirus kun. V. Astasevičiui, jo įpėdinis Juzefas Zlotkovskis (Józef Złotkowski) nebuvo toks lietuviams palankus. Jis tuoj pranešė savo vyskupui, kad Seinuose pamaldos lietuvių kalba nereikalingos, nes čia visi kalba ir supranta lenkiškai. Pasak jo, lietuviai siekia ne pamaldų, o sąmyšio, esą jų reikalauja tik nacionalistai, girtuokliai ir ateistai. Klebonas J. Zlotkovskis gąsdino lietuvius, jog būsią valdžios deportuoti ir tremiami į Sibirą.
1946 metais pamaldos lietuvių kalba Seinų bazilikoje buvo panaikintos. Seinų lietuviai katalikai bandė protestuoti. Metų pabaigoje jų delegacija, nuvykusi pas Lomžos vyskupą, išgirdo: „Lietuviškos pamaldos būsiančios sustabdytos ne tiktai Seinuose, bet ir Smalėnuose, taip pat ir Punske. Užteks to balagano! Jei norite lietuviškų pamaldų, prašome važiuoti į Kauną, o čia yra Lenkija.“
Netrukus mišių lietuvių kalba neteko Smalėnų parapijos lietuviai. Lenkų valdžia siekė, vietiniams lenkams padedant, lietuviškas pamaldas panaikinti ir Punske. Tik dėl Punsko klebono kun. Antano Žievio ryžtingumo ir pasiaukojimo pamaldos lietuvių kalba čia išliko.
(Bus daugiau)
Sigitas Birgelis, punskas.pl
