Tęsiame kelionę po Sūduvos dvarus. Aplankę Šiaudiniškių dvarą, išsiruošėme į Šūklius. Kelias netolimas, vos 8 km. Navigacinė sistema rodo, jog jį turėtume įveikti per 11 min. Važiuojame dulkėtu Suvalkijos keliuku. Užklumpa lietus. Navigacija nustoja veikusi, nutrūksta interneto ryšys. Nesame tikri, ar gerai važiuojame. Kelrodžių nėra. Lyg būtų pasaulio pakraštys. Sustojame. Laukiame, gal kas važiuos, ar praeis.
– Ok, google, – sakau išmaniajam telefonui, – vesk mus į Šūklių dvarą.
– Atsiprašau, bet nežinau, kaip jums padėti, – atsako išmanusis.
Po 5 minučių kelyje pasirodo dviratininkas.
– Sukite į kairę, o po kelių kilometrų į dešinę, – aiškina jis. – Privažiavę Šūklius, pasukite į kairę, po to į dešinę. Po kelių šimtų metrų dešinėje bus dvaras, miškelyje, tarp medžių.
– Labai jums ačiū, – padėkojame ir sukame kairėn.
Kelionė pasidaro šiek tiek lengvesnė, nustoja lyti, kelias ne taip dulka. Atsiranda interneto ryšys, vėl veikia navigacija.
„Jūs pasiekėte kelionės tikslą“, – informuoja išmanusis telefonas.
Miško tankmėje slepiasi XIX a. pradžioje statyti Gavronskių dvaro rūmai. Manoma, kad jie iškilo ant buvusios kryžiuočių pilies pamatų.
Prie kelio stovinti informacinė lenta perspėja, jog tai privati nuosavybė. Bendras Šūklių parko plotas 12,4 ha. Takų ilgis – 2500 m. Vandens telkiniai: „Saulės“ kūdra – 10 a, „Mėnulio“ kūdra – 17 a, Ūkinė kūdra – 18 a. Buvusio Šūklių dvaro rūmų dalis Pirmojo pasaulinio karo metu buvo susprogdinta carinės Rusijos artilerijos. Yra išlikusi dvaro ledainė bei buvusios mokyklos ūkinis pastatas. Stovėjimo aikštelės, suolai ir poilsio aikštelės įrengtos 2018 m.
Šūklių vardas pirmąkart paminėtas 1595 m. rugpjūčio 12 d. Lenkijos karaliaus ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Žygimanto III Vazos privilegijoje, suteiktoje Jonui Vyšniauskui ir jo žmonai Galinai Bankovskai.
„Koks sutapimas, – pagalvojau, – 1597 metų spalio 27 dieną karaliaus Žygimanto III dekretu buvo įsteigta Punsko parapija. Tai svarbus mūsų krašto istorijos momentas ir visiems mums įsimintina data, kadangi nuo jos prasidėjo Punsko miestelio ir parapijos istorijos raida.“
1784 m. dokumente yra paminėti dveji Šūkliai: dvaras ir kaimas prie Šeimenos, priklausęs Svirskiams, bei Šūklių dvaras, kurį valdė Legovičiai.
Nedaug žinoma, kas vyko Šūklių rūmuose. Dvarų savininkas Vincentas Gavronskis (jam priklausė, tarp kitko, ir Paežerių dvaras) su žmona Ana Višnevska susilaukė dviejų sūnų – Viktoro ir Jono. Taigi jiems ir paskirstė savo valdas. 1827 m. dvarui priklausė 41 namas, gyveno 410 žmonių. Dvarą valdė jaunesnysis Vincento Gavronskio sūnus – Viktoras. Jis pastatė puikius Šūklių dvaro rūmus, įrengė angliško stiliaus parką su gėlynais.
Paskutinis Šūklių dvaro savininkas buvo Viktoro sūnus Stanislovas Gavronskis (1860–1942), vedęs lenkų kunigaikštytę Heleną Liubomirską. Ji dvare įsteigė vaikų prieglaudą, kuri virto slapta daraktorių mokykla.
Gavronskiai laikė 15–20 šunų, kuriuos prižiūrėjo iš Estijos atvykęs šunininkas. Turėjo daug arklių, skirtų jodinėti ir važinėti. 1902 m. parodoje Vilniuje Gavronskių prancūzų kilmės žirgai buvo aukštai įvertinti, o jų savininkas apdovanotas aukso medaliu.
XX a.
pradžioje šioje vietoje buvo neramu. 1906 m. į
Šūklių dvarą įsiveržė maždaug 500 streikininkų. Dvarininkai, nespėję iškviesti
žandarų, buvo priversti sutikti su samdinių reikalavimais.
Šūklių dvaro rūmų būklė apgailėtina, nors ir
dabar akivaizdžiai matosi buvusių rūmų didybė. Iš aprašymų žinome, kad rūmai buvo
artimi neoklasicizmui, nors iš išorės neatrodė itin prabangūs. Viduje buvo daug
dailės ir meno kūrinių, menės buvo apstatytos Liudviko XV epochos baldais. Įspūdinga
buvusi dvaro biblioteka, talpinusi 8000 knygų. Čia būta retų manuskriptų,
karališkų pergamentų, albumų, nuotraukų, monetų ir medalių kolekcijų. Valgomasis
buvo papuoštas giminės herbais bei Vakarų Europos dailininkų tapybos darbais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą dvaras buvo subombarduotas. Dalis turto sudegė, o ką pavyko išgelbėti, nuvežta į Paežerius. Po sprogimo liko mažiau nei trečdalis pastato. Per karo laikotarpį Šūklių rūmus plėšė ir grobstė tiek vokiečių, tiek rusų kareiviai.
Po žemės reformos dvarą valdė Lietuvos kariuomenės generolas Bronislovas Skomskis. Dvarui buvo palikta 80 ha žemės, o visa kita išdalinta savanoriams, bežemiams ir mažažemiams.
Be rūmų, yra išlikęs dvaro svirnas, arklidžių pastato dalis, tvartas, užpelkėjęs tvenkinys, sulaukėjęs parkas. Jame auga Šūklių tuopa. Tai valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Į registrą jis įrašytas 2018 m. Tuopos apimtis 7,72 m (1,3 m aukštyje), aukštis – 41 m.
Paliekame Šūklių dvaro rūmus, kuriuose, kaip pasakojama, dar ir šiais laikais klaidžioja vėlės: varstosi durys, langai, girdisi žingsniai ir vaikų balsai… Važiuojame į netoliese esantį Didvyžių dvarą. Navigacija rodo – sukti į kairę. Važiuojame žvyrkeliu. Kelias prastėja. Ilgainiui jis virsta šunkeliu. Sustojame prie sankryžos su išnykusiu svarbiu keliu į Prūsiją, kur stovi atstatyta Švč. Mergelės Marijos su Jėzumi ant rankų skulptūra. Jos istorija irgi įdomi…
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Autoriaus nuotraukos
