Niekada nebuvau Šiaudiniškiuose ir, jei ne lenkų keliautoja po Rytų Europos kraštus Katažina Venglicka (Katarzyna Węglicka) ir kelionės su ja lankant Sūduvos dvarus, turbūt niekada apie šią vietą nebūčiau išgirdęs.
Labai nustebau, kad Šiaudiniškių vietovė pirmą kartą paminėta labai seniai, dar pirmųjų kryžiuočių antpuolių metais. Yra istorikų, tvirtinančių, jog dabartinio Šiaudiniškių dvaro teritorijoje 1380 m. LDK kunigaikštis Jogaila pasirašė su kryžiuočių ordino didžiuoju magistru Vinrichu fon Kniprode Dovydiškių sutartį, kurioje slapta įsipareigojo nepadėti Trakų kunigaikščiui Kęstučiui, jeigu jo valdas pultų kryžiuočiai. Minėta sutartis sukėlė kovą tarp Jogailos ir Kęstučio, kuri susilpnino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės priešinimąsi kryžiuočių antpuoliams. Lenkų istorikas A. Prochaska Šiaudiniškių kaimą tapatino su Dovydiškėmis. Kai kurie istorijos tyrinėtojai Dovydiškių sutartį vadina tiesiog Šiaudiniškių sutartimi. Viena aišku, Dovydiškių sutartis buvo pasirašyta kažkur Užnemunėje, bet ar Šiaudiniškiuose, ar kur nors kitur, nežinia. Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti užuominų, kad Šiaudiniškiuose lankėsi LDK didysis kunigaikštis Kęstutis. Taigi, šiaip ar taip, tai istoriškai svarbi vieta.
Nuo Punsko iki Šiaudiniškių 79 km. Juos įveikėme per 1 valandą ir 7 minutes. Važiavome per Kalvariją, Bartnykus, Pajevonis, Virbalį.
Šiaudiniškiai – nedidelė vietovė, čia gyvena maždaug 350 žmonių. Veikia pagrindinė mokykla, yra 7 gatvės. Prie kaimo Rūpintojėlio renkasi žmonės ir įvairių švenčių metu bendrauja, gieda giesmes, dalinasi prisiminimais.
Apie Šiaudiniškių dvarą knygos „Sūduvos krašto dvarai“ autorius Benjaminas Mašalaitis rašo: „1784 m. Šiaudiniškių dvaras priklausė Kauno voiskiui Mejerui; dvare veikė vėjo malūnas. XIX a. pr. į dvaro sudėtį įėjo ir Karolinovo palivarkas, užėmęs 506 margus žemės, Jonaičių ir Užkuraičių kaimai (abiejuose – 22 sodybos). Manoma, kad tuomet ir buvo pastatyti vienaaukščiai mūriniai klasicizmo stiliaus rūmai, kurių portiką laikė šešios apvalios kolonos (po tris kiekvienoje pusėje). Iš neseniai atidengtų erdvių aiškėja, kad centrinė pastato dalis turėjo būti dviaukštė – liko „rankovės“ laiptams. Dėl kažkokių priežasčių sumanymas liko neįgyvendintas. Kai 1812 m. čia trumpai apsigyveno Napoleono armijos kavaleristai, mūriniai rūmai jau stovėjo.“
1863 m. šio dvaro savininkas (pavardė nežinoma) dalyvavo rengiant sukilimą. Jo likimas neaiškus. Šiaudiniškių dvaro reikšmė išaugo, kai buvo nutiestas geležinkelis ir pastatyta Alvito stotis. XIX a. pabaigoje dvarui priklausė 1317 margų teritorija. Čia stovėjo 12 mūrinių ir 14 medinių namų.
Per Pirmąjį pasaulinį karą (1914 m.) vokiečių kariai dvarą padegė. Nėra žinių, kiek jis nukentėjo nuo šio gaisro.
Tarpukaryje dvarą valdė žydas Isakas Aprilis. Jis augino daug naminių gyvulių (išskyrus kiaules), tvenkiniuose veisė karpius. Dvare veikė mokykla, buvo organizuojami gyvulių šėrikų ir melžėjų kursai. 1932 m. dvarininko šeimoje gimė garsus žydų dailininkas Aharonas Aprilis. Sovietams okupavus Lietuvą, dvaras buvo nacionalizuotas. 1941 m. birželio 18 d. Aprilių šeima ištremta į Altajaus kraštą. Sovietiniais metais dvaras buvo paverstas kontora, vėliau apleistas, o dabar vėl atgyja.
Lankome Šiaudiniškių dvaro rūmus. Beje, tik iš išorės. Jie buvo statyti XIX a. II pusėje, o atnaujinti 1969 m. Remonto darbai truko 11 metų. Tarp kolonų buvo įterpti didžiuliai langai, kurie, deja, labai sumenkino rūmų kilmingumą. Išliko arkiniai rūsiai, kurie daug dešimtmečių buvo apsemti vandens. Šalia rūmų yra dviaukštis raudonų plytų ūkinis pastatas.
Prieš keletą metų dvaro rūmus įsigijo vietos gyventojas. Jam buvo gaila žiūrėti į nykstantį istorinį objektą, todėl nusprendė jį suremontuoti.
Šeimininkas mielai sutinka čia atvykstančius svečius, vedžioja po rūmus, daug įdomių istorijų papasakoja. Mums neteko jo sutikti.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Autoriaus nuotraukos
