Paežerių dvare esu buvęs prieš keletą metų. Mačiau, kaip ten gražu ir iškilu. Nuo Vilkaviškio, kur lankėmės, iki mūsų kelionės tikslo tik 5 km. Sustojame dvaro teritorijoje įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilių daug. Yra ir keletas autobusų. Vargais negalais surandame laisvą vietą. Jau iš pirmo žvilgsnio matosi, kad dvaras gausiai lankomas. Grįstu takeliu einame rūmų link. Prieš mus išnyra ežero pakrantėje stovintys klasicistinių formų Paežerių dvaro rūmai. Didingas frontonas, keturių kolonų laikomas portikas bei reljefais papuošti šoniniai rizalitai daro įspūdį. Priekiniame rūmų fasade puikuojasi, kaip ir dera, buvusių šių rūmų šeimininkų giminės herbas.
Skubame į rūmų vidų, kad nepasivytų autobusu atvykusi nauja lankytojų grupė. Prie mūsų prisistato jauna graži rūmų prižiūrėtoja.
– Ar lankysite rūmus ir Vilkaviškio krašto muziejų? – klausia.
– Kol kas rūmus, o vėliau pažiūrėsime.
Sumoku kelis eurus už bilietus ir prie progos nusiperku prieš 4 metus išleistą Benjamino Mašalaičio knygą „Sūduvos krašto dvarai“. Nuo šiol ji bus mūsų kelionių vadovas.
Rūmų interjere gausu figūrinių ir ornamentinių gipsatūrų, buazerijų ir medinių apvadų. Lankymą pradedame nuo antrojo aukšto. Žavimės gražiais kambarėliais, kolonomis išpuoštu miegamuoju, svečių priėmimo sale. Įspūdį palieka grakščių kolonų laikomas balkonas, atveriantis vaizdą į ežerą ir parką. Tiek daug čia puošybos elementų, paveikslų, kurie, kaip ir baldai, buvo atvežti iš Dailės muziejaus 2016 metais. Lankome biliardinę, šokėjų figūromis papuoštą rotondinę šokių salę ir kt.
Lankytojams pateikta daug informacijos. Informacinėje lentoje skaitome, kad rūmų puošyba yra iš XIX a. pirmosios pusės. Rūmai statyti LDK didiko Simono Zabielos rūpesčiu 1795–1799 metais. Juos projektavo garsus Vilniaus architektas Martynas Knakfusas.
Knygoje „Sūduvos krašto dvarai“ galima perskaityti, jog karaliaus Kazimiero Jogailaičio laikais (1440–1492) Paežerius valdė Michailas Glinskis. XVIII a. viduryje Paežeriai priklausė stambiems magnatams – Raudondvario Zabieloms. Mirus Simonui Zabielai, XIX a. Paežeriai atiteko dvarininkų Gavronskių giminei. Jie baigė įrengti rūmų interjerą, sutvarkė ūkį, pastatė vandens malūną ir plytinę, įrengė žemės ūkio mašinų remonto ir padargų dirbtuves. Jų pagrindinės pajamos buvo iš spirito, kurį parduodavo Lenkijoje, gamybos. Po Pirmojo pasaulinio karo Paežerių dvare apsigyveno ponia Gavronskienė. 1939 m. iš ponios Gavronskienės dvarą nupirko bankininkas J. Vailokaitis. Jis rekonstravo centrinio pastato interjerą, įvedė centrinį šildymą, nugriovė dalį dekoratyvinių koklių krosnių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, J. Vailokaitis pasitraukė į Vakarus. Tuomet dvare įsikūrė žemės ūkio mokykla.
Vokiečių okupacijos metais rūmuose rezidenciją įsirengė generalinis komisaras Lietuvos sričiai dr. von Rentelnas. Pas jį rinkdavosi okupacinės valdžios pareigūnai bei jų svečiai. Generalinio komisaro įsakymu rūmus remontavo olandų meistrai. Po karo pirmajame rūmų aukšte buvo įrengta vištidė. Tuo metu buvo sugadintas rūmų dekoras, parketas, buazerijos ir plafonų gipsatūros, nuniokota rūmų išorė, o parkas paverstas ganykla.
Vėliau rūmuose įsikūrė Vilkaviškio melioracijos statybos ir montavimo valdyba. Tuomet rūmai buvo suremontuoti: sutvirtinta stogo konstrukcija, rekonstruoti laiptai į antrąjį aukštą, restauruotos gipsatūros, parketas, biliardinės ir miegamojo buazerijos, perdažytos sienos. Sutvarkytas ir parkas: iškirsti nudžiūvę medžiai, saloje įrengta šokių aikštelė, išvalyti tvenkiniai. 1995 m. dvaras perduotas Lietuvos dailės muziejui. Čia įsikūrė Suvalkijos krašto dailės galerija. 1997 m. rūmuose veikė Vilkaviškio krašto muziejus. Vėliau jo eksponatai buvo pernešti į restauruotą dvaro oficiną, o rūmuose įsteigtas Sūduvos regioninis kultūros centras (2004 m.). Nuo 2016 metų abi įstaigos sujungtos.
Dabartinį architektūrinį ansamblį sudaro rūmai, oficina, belvederio bokštas ir parkas.
Smagu pasivaikščioti po dvaro parką. Jis peizažinio plano. Čia įrengta trijų tvenkinių kaskada. Į pietvakarius stovi ūkiniai pastatai – arklidė, spirito varykla, ledainė ir kiaulidė. Dvaro ansamblis 1992 m. buvo įtrauktas į saugomų objektų sąrašą. Rūmai valstybės saugomu paveldo objektu paskelbti 2009 m.
Parke auga senasis dvaro ąžuolas. Tai valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 6,35 m. Aukštis – 30 m. Legenda pasakoja, kad senasis parko ąžuolas sodintas dvaro įkūrimo proga. Jo amžius galėtų siekti apie 400 metų.
Lankome XIX a. pirmojoje pusėje statytą dvaro oficiną (Vilkaviškio krašto muziejų), o po to lipame į 17 m aukščio Belvederio bokštą.
Paežerių dvare vyksta klasikinio pobūdžio muzikiniai vakarai, edukacinės programos, Sūduvių amatų šventė, Dvarų senovinės muzikos festivaliai ir kiti renginiai. Reikėtų kada nors į juos atvažiuoti.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Autoriaus nuotraukos
