AGNĖ KARČIAUSKAITĖ-JANKAUSKIENĖ, punskas.pl
(Tęsinys)
Viktoras Antanas Jankauskas (1916–1987)
Kai vyriausias Jankauskų sūnus Pijus išvažiavo vargonininkauti, o Birutės Jankauskaitės-Agurkienės vyras Motiejus pateko į kalėjimą, Jankauskų ūkį perėmė sūnus Viktoras. Nors buvo labai jaunas, nestokojo energijos ir sumanumo. Viktoras vedė Onutę Baranauskaitę iš Valinčių kaimo. Jie susilaukė trijų sūnų: Benedikto, Juliaus (mirė mažas) ir Viktoro, bei keturių dukterų – Žibutės (mirė maža), Giedros, Salomėjos ir Rūtos. Visos trys dukros apsigyveno užsienyje: Giedra ir Rūta Kanadoje, Salomėja – Amerikoje. Ten jos sukūrė savo šeimas. Giedra Elena ištekėjo už Antano Slaboševičiaus ir susilaukė dviejų sūnų – Pauliaus ir Arvydo. Paulius su žmona Laura susilaukė sūnų Antano ir Jeronimo. O su antrąja žmona gyvena Niujorke. Salomėja ištekėjo už Kęstučio Šukio. Rūtos vyras Jurgis Kuliešius. Jie susilaukė dvynukų Adomo ir Danieliaus.
Viktoro šeima, kaip ir kiti Punsko lietuviai, 1941 metais buvo iškeldinta į Lietuvą. Jie apgyvendinti Pakuonyje, kur mirė ir buvo palaidotas tėvukas. Mamai prašant, Viktoras surado kur apsistoti Cyrailėje. Prieš grįžtant namo, trumpai gyveno dar ir Igliaukoje bei Giluišiuose. Galiausiai jiems pavyko slapta pereiti sieną ir šiaip taip grįžti namo. Pasiekė savo namus, bet ten gyveno lenkų šeimos, ir visai nenorėjo pasitraukti. Teta Agnietė Tumelytė-Pacenkienė siūlė Viktorui perimti jų ūkį, kad sūnus Petras galėtų tęsti mokslus, prie kurių labai linko, tačiau Viktoras norėjo grįžti į Senuosius Alksnėnus ir po kiek laiko pradėjo šeimininkauti gimtinėje. Pasibaigus karui, gyvenimas Punske sugrįžo į senas vėžes, tik visi lietuviai labai sielvartavo, kad Punskas liko Lenkijos pusėje. Viktoras labai gražiai sutvarkė savo ūkį, atnaujino trobesius, įsijungė į lietuvių kultūrinį gyvenimą, buvo tarp tų, kurie rūpinosi Punsko kultūros namų įkūrimu. Ilgus metus dainavo kultūros namų chore, griežė smuiku. Dalyvavo rengiamuose vakaruose, prenumeravo lietuvišką spaudą. Jis buvo didelis veikėjas, patriotas.
Tėvo pėdomis nuėjo ir sūnus Benediktas (Benas). Jis baigė Punsko žemės ūkio mokyklą ir perėmė iš tėvo rankų visą ūkį. Būdamas labai gabus ir naudodamas pažangius ūkininkavimo metodus, gražiai jį išvystė, vis ieškodamas naujų verslo būdų. Benas vedė Aldoną Degutytę iš Vaičiuliškių. Jie susilaukė trijų sūnų ir dukros: Arūno, Audriaus, Danguolės ir Jono. Sūnus Arūnas baigė mokslus Varšuvoje, kur ir dabar gyvena su žmona Milena bei vaikais Ervinu, Inga ir Gabrieliumi. Sūnus Audrius, baigęs mokslus Suvalkuose, perėmė ūkį ir iki šiol ūkininkauja gimtinėje. Be to, mirus Jonui Judickui (Aldonos Degutytės-Jankauskienės dėdei) pirko jo sodybą prie Eglinės piliakalnio ir su žmona Agne bei dukra Elze ją prižiūri. Dukra Danguolė baigė vidurinę mokyklą „Lietuvių namai“ Vilniuje ir studijavo etiką Vilniaus pedagoginiame universitete. Šiuo metu su savo antrąja puse gyvena Graikijoje. Jauniausias sūnus Jonas taip pat baigė vidurinę mokyklą „Lietuvių namai“ Vilniuje, universitetą Varšuvoje, kur ir liko gyventi. Aktyviai dalyvauja Lenkijos lietuvių veikloje ir yra Varšuvos lietuvių draugijos pirmininkas.
Viktoro sūnus Viktoras, baigęs technikos mokslus Elke ir Balstogėje, direktoriavo Punsko žemės ūkio mašinų remonto dirbtuvėse, Lenkijos ir Lietuvos pasienio tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske. Jis vedė Konstanciją (Kastutę) Vinikaitytę iš Klevų. Punske jie pasistatė namą ir ten tebegyvena. Viktoras ir Kastutė susilaukė dviejų sūnų – Rimanto ir Petro Arvydo. Rimantas su žmona Birute ir sūnumis Roku ir Eriku gyvena Punske. Čia, po mokslų ir darbų Vilniuje, dabar įsikūrė ir Arvydas su šeima: žmona Birute ir vaikais Marku bei Mirga.
Petras Jankauskas (1922–1990)
Juozo ir Agotos sūnus Petras mokėsi Punsko mokykloje, o vėliau Vilniuje. Kelionę į Vilnių jis pradėjo 1944 metais artėjant frontui, kai su mama ir vyresniojo brolio Viktoro šeima gyveno Cyrailės kaime. Petras Pacenka (Agnietės Tumelytės-Pacenkienės sūnus) savo prisiminimuose pasakoja: „Apie 10 km nuo sienos, Cyrailių kaime, gyveno pusbrolis Viktoras Jankauskas su šeima. Nuėjau pas juos. Viktoro brolis Pijus tik ką buvo laimingai pasiekęs Vilnių. Tai paskatino mus su jaunesniuoju Viktoro broliu Petru taip pat keliauti į Vilnių. Mudviem rūpėjo mokyklos, tačiau reikėjo turėti kokį nors rekomenduojantį dokumentą. Nusprendėm eiti į Lazdijus, kur buvo karinė komendantūra, ir ten prašyti leidimo legaliai važiuoti traukiniu ar autobusu. Taip ir padarėm. Lazdijuose radom komendantūrą ir, būdami beveik tikri, kad po poros dienų būsime Vilniuje, priėję prie sargybinio pasakėme, kokiu reikalu atėjome. Sargybinis pakvietė mus į vidų, paprašė dokumentą ir su jais nuėjo į kitą kabinetą. Po pusvalandžio atėjo ir sako: „Labai gerai, kad norit mokytis, bet priešas dar nenugalėtas, ir reikia kariauti. Kai laimėsime karą, tada visi mokysimės. O dabar eikit į punktą, ten jus įregistruos ir nurodys, ką daryti.“1
Vėliau Petrui pavyko nuvykti į Vilnių, kur jis baigė Pedagoginį institutą, dirbo istorijos mokytoju, o paskui iki 60 metų vadovavo Vilniaus 21-ajai vidurinei mokyklai. Būtų vadovavęs ir ilgiau, tačiau tais laikais buvo tokia tvarka, kad sulaukęs 60 metų žmogus turėjo užleisti vietą jaunesniems. Vėliau dirbo istorijos mokytoju Vilniaus rajono kaimo mokyklose. Buvo reiklus, tačiau santūrus ir be galo nuoširdus, geras žmogus, tad visi labai mylėjo savo direktorių. Petras buvo vedęs Onutę Dobrovolskytę. Jiedu susilaukė sūnaus Arūno ir dukros Rasuolės. Mirė Petras Jankauskas sulaukęs 67 metų, 1990-aisiais. Palaidotas Vilniuje, Karveliškių kapinėse, kur 1996 m. atgulė ir žmona Onutė.
Sūnus Arūnas, baigęs vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus universitete fiziką, vėliau Leningrado kino meno institute. Dirbo Lietuvos kino studijoje, o nuo 1974 metų Operos ir baleto teatro vyriausiuoju garso režisieriumi. Teatre dirbo 47 metus, iki 2021-ųjų. Jis vedė Salomėją Motejaitytę ir susilaukė sūnaus Jono, kuris šiuo metu su žmona Inga augina du sūnus Lauryną ir Titą.
Petro ir Onutės dukra Rasuolė, baigusi vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus universitete matematiką. Paskutiniu metu dirbo vaistinių vyriausiąja finansininke. Ištekėjo už Jono Kilčiausko, susilaukė dviejų sūnų ir dukros. Vyresnysis sūnus Dominykas studijavo architektūrą, susituokė su drauge Giedre ir susilaukė dukros Saulės. Sūnus Rokas taip pat studijavo architektūrą, su Kotryna augina Teodorą ir Vincentą. O dukra Marija studijavo taikomąją dailę (odos specializaciją) Šiaulių universitete ir dizainą Vilniaus dailės akademijoje.
Visi Jankauskai buvo paveldėję meilę muzikai ir dainingi. Per visas šventes, susitikimus dainuodavo taip pat keliais balsais. Muzikalumą paveldėjo ir jaunosios kartos, tad ir šiandieniai susitikimai neapsieina be dainų. Vyresnieji giedojo Punsko bažnyčios chore, o jaunesnės kartos muzikavimo tradicijas pratęsė ir muzikos mokyklose. Arūnas Jankauskas, jo sūnus Jonas ir sūnėnas Rokas baigė „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklą ir dainavo „Ąžuoliuko“ chore. Šiuo metu tame pačiame chore dainuoja ir Arūno anūkas Titas. O Rasuolės Kilčiauskienės dukra Marija baigė B. Dvariono muzikos mokyklos fleitos klasę. Prie muziką mėgstančios šeimos prisijungė ir Dominyko Kilčiausko žmona Giedrė Kilčiauskienė, kuri ne tik ugdo jaunuosius džiazo dainininkus, tačiau ir pati aktyviai muzikuoja, kuria dainas.
Danielius Jankauskas (1927–2011)
Jauniausias sūnus Danielius mokėsi Punsko mokykloje, o 1941 metais kartu su tėvais ir kitais Punsko lietuviais, vokiečių ištremtais iš gimtojo krašto, atsidūrė Lietuvoje. Jankauskai buvo apgyvendinti Pakuonyje. Čia mirė tėvas Juozas Jankauskas. Palaidotas Pakuonio kapinėse. Iš Pakuonio Jankauskai persikėlė į Cyrailę, arčiau Lietuvos ir Lenkijos sienos. Bet iš Cyrailės sovietų liaudies gynėjai juos išvarė, nes jie patys panoro ten apsigyventi. Išvarytieji keliavo iš vietos į vietą, prisiglausdami pas tolimus gimines. Viktoro šeima apsistojo Igliaukoje, Giluišiuose, o mama su Danieliumi vėliau šiaip taip išvyko į Vilnių pas dukras Birutę ir Leokadiją.
Danielius, atvykęs į Vilnių, apsigyveno bendrabutyje, o vėliau pas seserį Birutę Agurkienę. Baigė vidurinę mokyklą, paskui studijavo Vilniaus pedagoginiame institute ispanų kalbą, pedagogiką ir psichologiją. Baigęs mokslus, dirbo Vilniaus miesto švietimo skyriuje vedėjo pavaduotoju. Vėliau iki pat pensijos direktoriavo 44-ojoje vidurinėje mokykloje. Danielius buvo vedęs Rožę Šimelytę, ką tik baigusią vokiečių kalbą Vilniaus pedagoginiame institute. Jiedu susilaukė sūnaus Artūro ir dukros Helmos. Sūnus jau buvo abiturientas. 1978 m. pavasarį važiavo mašina ir žuvo autoavarijoje. Palaidotas Saltoniškių kapinėse. Helma baigė anglų kalbą, dirbo vertėja, vėliau Lietuvos geležinkeliuose 17 metų vadovavo Tarptautinių ryšių tarnybai, dar vėliau pradėjo akademinę karjerą: dėstė Mykolo Romerio universitete, Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, dabar dėsto edukacinėje bendrovėje „Kalba“. Danieliaus žmona Rožytė 1993 m. mirė ir palaidota šalia sūnaus Saltoniškių kapinėse. 2011-aisiais šalia palaidotas ir jauniausias Agotos ir Juozo Jankauskų vaikas Danielius Jankauskas.
1 Sitarskienė, A. 1997. Jie mylėjo savo kraštą. Punskas, p. 54.
