Dievo šventovė, tapusi nesutarimų namais. (3)

0

Sigitas Birgelis, punskas.pl

(Tęsinys)

Prieš Kalėdų šventes Punsko parapijiečiai pradėjo reikalauti garantijų, kad Vidugirių bažnyčia bus tik pagalbinė. Gruodžio 18 dieną parapijos taryba priėmė nutarimą sustabdyti kalėdojimą. Konstatuota: „Nėra sutarimo – nebus kalėdojimo.“

Iš 29 asmenų 28 balsavo už šį sprendimą, vienas susilaikė. Darėsi aišku, kad dabar viskas priklausys nuo vyskupo Ziembos. Viskas galėjo baigtis geruoju. Laiko dar buvo, kalėdojimas dar nepaskelbtas.

Parapijos taryba nusprendė atsiklausti žmonių. Surengtame referendume 820 šeimų pasisakė už pagalbinę bažnyčią, 4 šeimos – už parapiją, 60–70 šeimų atsisakė dalyvauti apklausoje.

Laikas bėgo. Žmonės laukė žinių iš vyskupo. Buvo adventas, susitaikymo laikas. Tikėtasi, kad vyskupas su klebonu bandys kaip nors Vidugirių klausimą išspręsti.

Parapijiečiai geležinėmis sijomis uždarė koplyčios duris

Kaimo seniūnams buvo išsiųstas tarybos nutarimo tekstas. Seniūnai įsipareigojo pranešti žmonėms.

1993-iųjų sausio 3 dieną kun. klebonas, žinodamas apie parapijos tarybos gruodžio 18 d. nutarimą, paskelbė kalėdojimą. Per pamokslą užtikrino parapijiečius, kad Vidugirių parapijos nebus. Tai suklaidino parapijiečius ir sukėlė visuomenėje sąmyšį. Žmonės pasimetė, nežinojo, ar iš tikrųjų pasikeitė Vidugirių bažnyčios statusas. Sužinoję, kad vyskupo rašto, atšaukiančio parapiją, nėra, ryžosi išlikti vieningi. Kalėdojimo atsisakė visi kaimai, išskyrus Ramonus.

Ryžtingas parapijiečių protestas paskatino kun. kleboną kreiptis į vyskupą. Sausio 4 dieną jis parašė vyskupui Ziembai laišką, prašydamas raštu patvirtinti Vidugirių bažnyčios statusą. Laiškas išsiųstas 1993 m. sausio 5 d. Publikuojame jo vertimą.

Elko diecezijos Ordinarui

Jo Ekscelencijai

Vyskupui Wojciech Ziemba

1993 m. sausio 3 d. Punsko parapijiečiams paskelbiau, kad Vidugiriuose parapijos nebus. Tarp parapijiečių platinamos žinios, kad Jūsų Ekscelencija nori įsteigti naują parapiją Vidugiriuose tam, kad ji susilpnintų lietuvių grupes, kurios turi savo lietuviškas pamaldas Seinuose ir Punske. Punsko parapijiečiai pasisako prieš tokius planus. Reikšdami protestą uždarė Vidugirių bažnyčią.

Su Punsko parapijiečių protestu, kaip Vyskupo vikaras lietuvių reikalams, supažindinau Jūsų Ekscelenciją savo vizito Elke metu. Jūsų Ekscelencija tada pareiškė: „prašau pasipiktinusius nuraminti. Vidugiriai turi pasilikti Punsko pagalbine bažnyčia, nes tam ji buvo statyta. Panaikinti lietuviškų pamaldų Seinuose ar Punske niekas nemanė ir nelikviduoja. Priešingai, skatinu melsti pašaukimų iš lietuvių tarpo. Berniukus, turinčius pašaukimą kunigystei, mielai priimsime į mūsų seminariją Elke, kur yra vedamas lietuvių kalbos kursas tiems, kurie ateityje norėtų dirbti ganytojišką darbą tarp lietuvių.“

Šis reikalas Punske buvo ne kartą skelbiamas ir aiškinamas. Tai lietuvių nepatenkino. Reikalauja iš Jūsų Ekscelencijos atsakymo raštu ir garantijų, kad neskaldys lietuvių vienybės.

Kadangi lig šiol tokio laiško negavo, 1992.XII.18 valsčiuje sušaukė susirinkimą ir nutarė protestuoti ir nepriimti kalėdojančio kunigo. Nemalonus reikalas vėl išgarsintas. Kai šiuo tarpu mums reikalinga ramybė, kad šiame tautų mišinyje galėtume gyventi draugiškai ir taikingai.

Ekscelencija, jau kelintą kartą prašau atsiųsti tokį laišką, kuriame būtų parašyti žodžiai, kuriuos tiek kartų girdėjau iš Jūsų Ekscelencijos lūpų.

Kun. Ignas Dzermeika, Punsko parapijos klebonas

Išsiųsta:

Punsko parapijos tarybai

Lenkijos lietuvių draugijos valdybai

Lietuvių šv. Kazimiero draugijos valdybai

Lenkijos lietuvių bendruomenės krašto valdybai

Buvęs parapijos tarybos pirmininkas Petras Staskevičius kalbėjo: „Visi laukiame vyskupo dekreto, kuris galėtų išsklaidyti juodus nevilties debesis, pakibusius virš Vidugirių bažnyčios, leistų pagaliau atslūgti emocijoms. Laukiame tos dienos, kai bažnyčia bus atrakinta, o mes be baimės dėl savo ir savo vaikų ateities galėsime lietuviškai melstis Punske, Vidugiriuose ir Seinuose. Tik tada su tikru džiaugsmu pasitiksime kalėdojančius savo parapijos kunigus.“[1]

Elko vyskupas tylėjo, nereagavo į parapijos tarybos raštus. Klebonas iš sakyklos smerkė parapijos tarybos ir jos pirmininko veiksmus. Įtampa augo. Petras Staskevičius atsisakė savo pareigų. Jo vietoje išrinktas Juozas Pečiulis iš Kampuočių.

(Bus daugiau)


[1] Birgelienė N. Kalėdojimas atidėtas. Aušra, 1993, nr. 1.

Ankstesnis straipsnis „MALDOS UŽ MIRUSIUS“
Kitas straipsnisBaigta pirmoji „Via Baltica“ kelio atkarpa

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia