2024 m. sausio 3 d. laikraštyje „Gazeta Wyborcza“ (nr. 2.10496.1, p. 15–17) pasirodė Wojciecho Szoto straipsnis „Kuriamas didžiausias pasaulio muziejus. Užmojis vertas faraonų“ (lenk. „Powstaje największe muzeum świata. Rozmach godny faraonów“). Skaitytojams pristatau šio straipsnio ir interneto portalo ištraukas.
Egiptas nusprendė visam pasauliui įrodyti, kad nėra Afrikos šalis. Jau netrukus panašiai galės pasakyti ir turistai, lankantys Didijį Egipto muziejų (angl. Grand Egiptian Museum, GEM). Per metus gali jų būti net iki 5 milijonų, tai yra beveik tiek, kiek lanko populiariausią pasaulio Luvro muziejų Paryžiuje.
Šalis ruošiasi atidaryti didžiausią pasaulio muziejų, kurio statyba gali kainuoti virš milijardo dolerių. Išlaidas iš dalies padengs Japonijos vyriausybės investicijų agentūra. Tikimasi, kad išlaidos atsipirks per kelerius metus, kadangi visos iki šiol pristatytos faraonų lobių parodos pritraukė rekordinį skaičių lankytojų. Kilnojamoji paroda „Tutanchamono lobiai“, kuri XX a. septintajame dešimtmetyje buvo pristatyta JAV ir Kanadoje, sulaukė kelių milijonų lankytojų.
GEM bus pristatyta 100 tūkstančių artefaktų (archeologinių radinių), tarp jų 5 tūkstančiai iš vadinamosios Tutanchamono kolekcijos. Plotas 500 tūkstančių kvadratinių metrų. Pusę ploto užims pastovios galerijos. Bus laikinosios parodos ir specialus muziejus vaikams. Naudoti bus atiduota žiūrovų salė, taip pat biurų ir konferencijų kompleksas.
Muziejų pradėta statyti 2005 m. netoli garsių piramidžių, o visas kompleksas įkomponuotas į Gizos plynaukštės urbanistinės erdvės išplanavimą. Ruošiant visišką piramidžių aplinkos pertvarkymą bus įrengta VIP asmenų sraigtasparnių nusileidimo ir pakilimo aikštelė, nutiesta autostrada, vieno bėgio geležinkelis, pastatytas metro, o miestas Nazlet El-Semman, kurio teritorijoje yra piramidės, turės naują Sfinkso kaimo pavadinimą. Piramidžių aplinka dabar sparčiai renovuojama.
Pastato projektas buvo išrinktas konkurso būdu, o jam pateikta net 1557 pasiūlymai iš 82 valstybių. Tai antrasis pagal projektų skaičių konkursas. Daugiau pasiūlymų sulaukė tik Helsinkio Guggenheimo muziejaus projektas. Konkursą laimėjo nedidelė šeimos įmonė, įkurta Airijos architektės Róisίn Heneghan ir jos vyro amerikiečio Shih-Fu Pengo. Savo pasiūlymą taip pat pateikė pasaulinės šlovės architektė Zaha Hadid iš Irako.
Neseniai GEM vyko verslininkų forumas Rise Up Summit, kuriame pasirodė garsi Egipto sopranistė Fatma Said. Iki šiol nėra žinoma, kada bus atiduotas naudoti visas muziejaus kompleksas.
Iki oficialaus atidarymo Egiptas tikriausiai laukia diplomatinių susitarimų. Ruošiamasi didžiausiai šiuolaikinio pasaulio iškilmei, kurios metu egiptiečiai norės pasauliui parodyti, kad nėra Afrikos šalis. Hamaso išpuolis prieš Izraelį ir Izraelio atsakas (keršijimas) Gazai gali labai pavėlinti muziejaus atidarymą.
GEM lankymą svečiai pradės nuo išorinės fojė (vestibiulio), kurios plotas 28 tūkstančiai kvadratinių metrų. Tai Kabančio obelisko aikštė, kurioje bus pristatytas sveriantis 110 tonų faraono Ramzio obeliskas. Paskui pereis prie monumento, pastatyto ant permatomos plokštės, kur galės apžiūrėti pagrindą. Obelisko apačia slepia iškaltą (išraižytą) faraono kartušą[1], kuris nebuvo matomas nuo tūkstančių metų. Aikštėje galima bus pasigrožėti Egipto žemėlapiu, kuriame šalies pavadinimas išgraviruotas visomis pasaulio kalbomis. Viename vyriausybės interneto tinklalapyje, propaguojančiame turizmą, parašyta: „Šis projektas parodys praeities, dabarties ir ateities egiptiečių genialumą.“
Tarp kelių tūkstančių eksponatų, pateiktų GEM, žymiausia bus pomirtinė Tutanchamono auksinė kaukė, sverianti 10 kg, papuošta tokiais brangakmeniais kaip lapis lazuli, kvarcas, obsydianas, turkis. Nuo pat pradžių ji laikoma vienu senovės Egipto simbolių.
2022 m. oficialiai buvo atidarytas Egipto civilizacijos nacionalinis muziejus (angl. National Museum of Egiptian Civilization, NMEC). Jame yra eksponuojama 59 tūkstančių artefaktų (archeologinių radinių) kolekcija ir pristatyta Egipto civilizacijos istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
1922 m. lapkričio 4 d. Didžiosios Britanijos archeologas Howard Carter surado Egipto faraono Tutanchamono kapą Karalių slėnyje. Tai buvo vienas reikšmingiausių atradimų archeologijos istorijoje. Tuo pačiu H. Carteris tapo vienu labiausiai žinomų archeologų istorijoje.
Netrukus, tai yra 1922 m. lapkričio 26 d., H. Carteris drauge su besidominčiu archeologija ir kasinėjimų rėmėju lordu George Edward Carnarvon įėjo į kapo vidines patalpas ir iš karto pastebėjo, kad stebuklingu būdu jis buvo nepaliestas. Buvo suniokotas tik vedantis į kapą koridorius. Įėjimas buvo užverstas griuvenomis. Prasidėjo labai intensyvūs kasinėjimo darbai. H. Carteris per 10 metų labai detaliai ištyrinėjo Tutanchamono kapą, esantį 4 patalpose. Archeologas surado neįprastą 5 tūkstančių objektų ir artefaktų kolekciją. Nuostabiausiu ir reikšmingiausiu archeologiniu radiniu buvo akmens sarkofagas, kuriame buvo trys karstai, sudėti vienas į kitą. Paskutiniame karste rasta gryno aukso faraono Tutanchamono kaukė. Dauguma kapavietėje aptiktų daiktų dabar saugoma Kairo muziejuje. Karaliaus mumiją (balzamuotą lavoną) galima apžiūrėti kapavietėje, esančioje Karalių slėnyje.
Faraonas Tutanchamonas gimė apie 1342–1339 m. prieš mūsų erą. Jis 10 metų valdė Egiptą, tai yra maždaug iki 1324–1323 m. prieš mūsų erą. Buvo didžiojo faraono Amenhotepo III vaikaitis ir tikriausiai Egipto valdovo Echnatono sūnus.
Egiptas – viena seniausių pasaulio civilizacijų, užtat muziejus turi ką parodyti pasauliui. Gal kas nors iš mūsų krašto lietuvių aplankys Didįjį Egipto muziejų ir pasidalins savo įspūdžiais. Būtų įdomu išklausyti ar pasiskaityti.
Kostas Leončikas, punskas.pl
[1] Kartušas [pranc. cartouche] – dekoratyvinis architektūros ir dailės elementas, puošniai įrėminta skydo pavidalo plokštuma.
