Dūlka keliai, kelukai, šūnkeliai (nor palaidų šunų dartės nei macyc, nei girdėc). Kur cik žangsi, tį dūlkė pakyla. Čėsais nesnori nei keliu aic, gerau žoli persieic, kad tep neprisvuoscyc dūlkių. Tegu bus, kad toj žolė žama, aiškiai macyc, kad gerc nori, alia ca jau ne no mūs priklauso. Kap dangus duos, tep bus.
Laimei, tračadienį palijo, tai net pacos nosies šnervės placasi, gaudo deguonį, uodza pavylgytus medzų lapus. Akyse kiemo žolukė auga, o kvietkai savo spalvas atgauna. Kap oras gerasnis, tai kitap lauki norisi būc. Rankos pacos siekia daržalin paskrapščyc, daržus pradėc sėc. Žinot, jau gal pac čėsas būlves sodzyc ir vienų kitų daržovės sėklų žamėn inlaisc. Cik nelaiscykit vandeniu. Tausokit kiekvienų šlaukucį. Pacys žinot, kiek kokių sausų metų buvo, visadu tį kap ciej daržai prasmušdavo pro kietų, išsausėjusį grumstų ir duodavo derlių. Nieko tokio, kad mažau. Sako, kiek užauga, ciek turi užtekc, kad žmogus išmoktų gerbc ir tausoc. Kitais metais bus daugiau ir socau. Be to, ir lietuvių patarlė sako, kad sausas balandzis, drėgnas ir šiltas gegužis, tai turės maisto žmogus ir gyvulys. Pagyvensim, pažūrėsim.
Sausa, tai sausa. Karantinas, tai karantinas, alia kažkap gyvenc ir judėc tai raikia. Dartės žmonės visko prismisna, kad cik linksmiau gyvenc būtų. Baisiai jau užjaucu tuos, katriej butuose gyvena. Mumiem, kaimo vaikam, bėdos nėra. Pripažykit. Pažūrėjau, kad ir Pūnckas pylnas žmonių ir nėra tep tušča, kap buvo kovin. Buvo draudzimų, nelaido aic nei pasivaikščoc, nei in girų pastūsyc. Dartės jau nebaisu nei dzviracu išlėkc. O kap jau atėjo tokias savotiškas išlaisvėjimas, tai ėmė žmonės aktyviau laisc čėsų. Baisiai mėgstu važinėc rieducais. Kiek metelių važinėjau, tep vis pamislydavau, kad smagiau būtų jais pasivažinėc, jei kas da prisjungtų. Norincų nebuvo, o va šįmet rieducai išgyvena savo aukso amžų. Ne cik mūsiškiai vaikai juos nuspirkį, bet ir suaugį mokinasi jais važinėc. Vierykit jūs man. Paci matiau, kap suaugį vyrai jais bruka no kalnuko. Nu cik paploc! O interneti jaunimas ėmė skųscis, kad dzidesnių miestų krautuvėse jų net trūkumas. Žmonės turi pinigų, o nuspirkc negali! Cirkai an ratukų! Alia jei ankscau jų nelabai kas pirko, tai nėr ko dzyvycis, kad krautuvių sandėliai tušči.
Čudnai metai prasdėj, čudni dalykai dedasi. Prie visko priprasim. Pridurtau da posakį apė pripracimų, alia baisiai gali negražai nuskambėc, tai gerau Jūs pas savo dziedulius gražesnių pasieškokit.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
