Šventės, šventės ir po šventių. O po šventių kitos šventės. Da bus kadu apė Naujus metus parašyc. Dabar da galvoj kalėdzinės blusos. Visas pasiruošimas šventėm ir šventių čėsas šviežai ūža ausyse. Nor tep gerai pamisnus, tai pas vienus aplink stalus susrinko kelių kartų giminės, o pas kitus namuose buvo labai cyku, ba… tep norėjo, tep išėjo, tep likimas skyrė.
Kalėdų šventės pas kiekvienų atrodo kitap. Kad ir kiek šnekėtum apė bendrus lietuvių paprocus, visadu rasis panašumų ir skyrtumų. Ko toliau, to mandrau pas mus an tų Kūcų stalo. Visuomenė darosi vis bagotesnė, vaikosi madų, ieško naujų vėjų. Kap kasdzienybė, tep ir šventės keicasi su žmonių pasaulėžūru ir ėjimu su visu pasauliu. Sanus, da dziedulių perduotus, Kūcų valgių receptus keicam, perdarom arba… acisakom, kad prastos silkės vietoj acigult raudona, baisiai nemūsiška lašiša. Nu, alia jeigu neina nuryc sūros silkės, tai kų gi padaryc? Pirkc ir dėc an stalo, ba tokia tradicija, o paskui išmesc? Tegu jų bala. Gerau paciekc an stalo tų, kų valgom. Sakysit, kad dartės žmonės išponėjį ir jau nežino, ko nori, o jei nori, tai ne bile ko? Atgal negrįšim. Turim pasrinkimų, o kap turim pasrinkimų, tai ir rankamės. Kap bus kitap, vėl pracysimės gyvenc kitap. Tep buvo visais čėsais. Neteisybė, kų sako sanukai, kad no amžų amžinų valgyta cik tį kokius šližikus, tų pacų silkį ar kisielių. Iki tokių išradzimų valgyta da prascau, o jei ne prascau, tai kitap. Kitap net ir cikėta.
Kalėdų šventės pas kiekvienų atrodo kitap. Kad ir kiek šnekėtum apė Kalėdas, kap apė kokį šaimas rišancį lancūgų, šįmet pastebėjau, kad ne vienas ir ne du pasrinko šventes atbūc ne cik ne su savu šaimynu, alia net ir ne savo krašti ar valstybėj. Žinoma, tokių vienetai, alia yra – ir ca jau dzidelis pakicimas jaunos kartos mąscymi. Cikrai nevercysiu, ar ca gerai, ar blogai. Ca jau kap kas jauca, galvoja ir supranta. Yra žmonių, katriem Kalėdos yra tep baisiai (ne)svarbios, kad tas išskircines metuose dzienas nori atšvįsc netradicinėj aplinkoj. Yr galimybės ir pasrinkimas, tai naudojasi. Nepamėginis nežinos, ar verta Kūcų vakarienį pagardzyc krabais, omarais ir… velniai žino da kuom. Sakot,toki velnių priėdį? O kas žino, ar ne pac Dzievas nepakuždėj, kad invercyc, kų turi po nosiu? Kas žino, kas žino… Kap kas norėjo, tep ir turėjo.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
