Šandė buvau Pūncki. Kap paci ne pūnckeliokė, tai kasdzien nenulakiu in miestelį. Be raikalo nestrankau, kiba kad vyras sumisna padaryc dovanų ir suorganizuoja pasivažinėjimų po Pūnckų. Sakysit, menkniekis, alia būna dzienų, kad to užtenka numargyc paprastų kaimo gyvenimų. Pūnckeliokai gali juokcis, nu, ba cikrai, iš šono gali pasrodzyc juokynga – matai, kaimas in miestų atvažavo, alia, kad ca čėsais tas išvažavimas primena kelionį in dzidelį miestų.
Liko cik dzvi dzienos iki Kūcų. Žinau, kad šitų viskų skaicysit jau po Kūcų, ko gero, pyrmųdzien Kalėdų arba, žinanc gyvenimų, gerokai po jų. Dartės svecuojatės, svilinat rogėm no vienų giminaicų prie kitų. Geros rogės. Nei sušlapc neraikia, nei sušalc tenka. Šuolaikinio arklio subinėj ciek patogumui sukurtų mygtukų, kad nebaisios nei žiemos, nei dzideli karščai. Juoko vertos tokios žiemos. Šandė iškrito antras žiemos sezono sniegas. Vaikai sutūpį prie langų žūro ir dzaugiasi, kad pagaliau kietų kiemo grindzinį sniegas užklojo. Cikrausia jau suka galvas, kur rytoj galės rogutėm pasvažinėc, ba dažniausia prie naujai stacytų namų visa žamė gražai išlygyta ir nenusduos nuslaisc, kad ir no mažausio sodo kalnuko. Nieko tokio. Rasis kitur vieta. Susrinks prie ažaro arba tep kur, kur bus smagu užpakalius nustarkuoc. Nor dartės vaikai gerus apsirangimus turi, tai ne bėda. Acimenu, kap mes sumisnydavom maišukus išmėgyc an arimo, tai paskui tekdavo užpakalius kavoc no mamos, kad nor nepamacytų, kų no kalno parsinešėm. Paskui nelaistų aic an sniego. Dzienų. Antrų dzienų jau isiprašytum. Kap tį dziena be lauko. Dziena be lauko – tai sumornavota viena gyvenimo dziena!
Prieš šventes Pūncki galima suscikc daug žmonių. Kožnam tį ko nuspirkc raikia. Būna, kad prisperkam visko be raikalo, alia tokia jau mūs mada prieš dzideles šventes. Perkam ko raikia ir ko neraikia. Tuom rozu, atrodo, kad visko raikia. Taigi šiciek dzienų krautuvės bus uždarytos! Išmirsim badu! Šitais čėsais graicau no persivalgymo susirgsim. Pandemija pandemiju, alia kiba tep Kalėdom ruošamės, kap ir kasmet. Bent jau aš skyrtumo nepastebėjau. Ailės krautuvėse nemažos. Kap ir šandė. Laukdami žmonės sumeta ir kokį pletkų. Vieni dzaugiasi, kad suvažuos anūkai, o kici bėdavoja, sakydami: „Daugiau balagano cik pridaro. O nieko dartės tokiem nepasakysi, ba gi žodzo ne nežino“. Paskui temų keisdama klausia, ar jau pasruošį Kalėdom? „Ba mes šįmet spakainiai. Kų raikėj, tų užmarinavom, sukepėm. Kiek tį ruoščis. Daug neraikia, ba nesuvalgo“. Ir tų pacį girdzu kasmet. Ir kasmet sako, kad turėj būc kukliai, o išėj kap visadu.
Kų ca daugiau pasakyc? Kasmet daugumai gaunasi kap visadu, nor, sako, kad pandemija turi padaryc kitap. Pagyvensim – pažūrėsim.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
