Atostogos beigėsi ir beigėsi darkymasis interneti. Kas išvažavo, tas grįžo, o kas da cik dar išvažavo – tai jau, sakytau, šaukštai po pietų. Nesakau, kad atostogos po atostogų yra kažkokias nusikalcimas. Tep irgi galima. Niekur neparašyta, kad būtinai raikia jų paragauc tadu, kadu, kap sakanc, vaikus palaidza no mokyklos. Liuosiau nor kurortuose arba turistų nuvalkiotose vietose. Nor nervas neima. Gi mės šandė visi baisiai nervuoci, kap būtum kasdzien utėlių kandami. Kadusci žmonės cikrai vaikščoj tom blusenom apėjį ir toki pikci nebuvo, kap dartės be utėlių.
Ar pastebėjot, kad socialiniai cinklai biskį supovalino, tai raiškia, žmonės biskį apsiramino su nuotraukų viešinimu? Iš rozo jaucasi, kad jau po atostogų. Vieni sėdzi darbuose, kici mokyklose. Labiausia matosi, kad studentai grįžta in savo sanas vėžas ir neraikia tampycis prieš telefono aparatų. Tep tai kasdzien po pora nuotraukų randam – su draugais ir be draugų, su šaimynu ir be šaimynos, su batais ir be batų… Nu, ir va ca šuoj pakastas.
Dartės mažum nėra tokio išprotėjimo dėl tų nuotraukų, katrose matosi cik kojos su batais arba pacos pėdos, alia da ne tep seniai baisiai madynga buvo fotografuoc savo pėdas. Kad būt tai matį mūs dzieduliai, tai kiba būt nesuvirškinį tokios žinios. Mumiem dar nieko čudno. Cik kap pamisni, kap tai iš šono atrodo kitos kartos akimi, tai gal estetikos ir grožo nemacyc. Žmogus žūro in tuos kojų pirštus ir suprasc negali: kam gi įdomu, kad ir an sakūndės, žvylgterc in svecimas tarpupirštes, nu, bagi cikrausia kvietkucais tai jos nekvepia ir nežinia, kokia varlė snaudza po nagu. Aišku, ir dar da taikosi tokių nuotraukų, ir visai normalu pamacyc, alia tadu, kap cik tokia mada inaidzinėj, tai vienap ir kitap spoksojau in tokius vaizdelius, negalėdama suprasc, kam jų raikia. Iš kitos pusės, jaigu žmogus baisiai nori paskvolyc gražais batais ir turėc atmintį – tegu. Turės kų savo vaikucam parodzyc.
Žinoma, ironizuoju acisėdus. O kas, jei cikrai tai da viena mūs gyvenimo dalukė, katruom po keliasdešimc metų tį kas domėsis? Juokai juokais, alia gi kiekvienas mūs išmislas su čėsu gali būc vienu iš tyrimo objektų. Tai jaigu neliks tokių abrozukų, tai nor ca būsiu paminėjus, kad buvo čėsai, kadu jaunimas fotografavo savo kojų pirštus, katriej jau pliki po laukų beveik nevaikščoj.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
