„Labą dieną, jau misnom, kad neatvažuosit. Kiba in Pūnckų per Smalėnus važavot?“
„Nenusiaukit. Ca ir tep ne per labai švaru, tai nekraipkit dėmesio. Nebūt tai vaikai.“
„Užaikit arcau. Palaukit. Papucus duosim persiauc.“
„Vaikam mažų neturim, alia ir mūs tėvo bus geri. Traukia pas mus per kojas. Da sušals.“
„Sėskit, sėskit. Vietos visiem užteks.“
„Tegu vaikai an lovos susėda, tai nebus tep ankšta. Va, kap jiem ca visiem gerai.“
„Nugi sėskit! Neatvažavot pastovėc. Sėskit, sėskit.“
„Kurgi tu, Antanai, acisėdai? Ateik arcau manį. Kapgi mes per visų stalų šnekėsim.“
„Dėkitės ca ko. Po Kūcų visko likį, da šandė Natalė visko prigamino.“
„Valgykit, valgykit.“
„Nėr ca baisiai ko an to stalo, alia…“
„Gaminu visa dziena, o jūs nevalgot.“
„Šitoj slėgta nelabai išėjo, alia ragaukit.“
„Aikit, kitais metais nieko negamysiu, kap jūs nevalgot. Kam ca man vargc.“
„Tai kų jūs Donata daro? Mokinasi? Tai jau gerai. Bile tep.“
„Mūsiškei nelabai ciej mokslai, alia, padla mergšė, šap ne tep in priekį.“
„Nu ne visiem, ne visiem lemta būc mokyciem. Kas tai būtų, kad dartės visi ponais liktų!“
„O tu, Algi, kadu grįžai? Vakar? Kap kelias? Geras? Tai dar kadu išvažuoji?“
„Nežinau, kap pas jus, alia ca cik lyja ir lyja. Da pas mus baike, alia pas kaimynus kokia pliurzė!“
„Da dėkitės! Visai jūs ca nieko nevalgot.“
„Imk, Onute, šito vištuko paragauk. Nenori? Tai imam mudzvi per pusį. Ca ne cūdas, alia turi paragauc.“
„Nu ir kap? Aš sakau, kad nelabai, alia kap tau skanu, tai da dėkis.“
„Viktorija, atnešk pyragų. Kas ko gertų? Kavos ar arbatos? Padarysiu arbatos, ba labai skanios pirkau. Kavų galėsi namie išgerc.“
„Imam po vieno. Tai ko tu moterų nekalbini? Gers, gers. Kur (j)i pasdės? Galėsit nakvoc. An žamės paklosim. Vietos nebrokas.“
„Otį, po vieno nieko nepasdaris. Nei šuoj nesulos.“
„Gerk, gerk. Neklausyk, kas kų sako. An to yra šventės.“
„Kiek gi tu gersi? Mani da apgersi! Sarmatų prieš giminį padarysi.“
„Valgykit, dėkitės. Jūs ca beveik nieko nevalgėt!“
„Indėsiu, tai namo parvešit. Imkit, imkit, ba paskui šuniu turėsiu išmesc.“
„Ačū, kad atvažavot. Jau šaimynos iškrikį ir nėr kam atvažuoc. Nor mes da laikomės.“
„Gero kelio. Jei kų, tai šūnkeliais važuokit. Otį, parvažuosit. Ne rozų važavį.“
„Jei kų, tai duok Onai persėsc. A, tu šituom mašinu nepratus?“
„Tai nieko, dasišnekėsit. Jiej irgi žmonės. Laimyngai!“
Užrašė Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Ačiū, perskaičiau ir kaip Punske būčiau apsilankius.