Visais čėsais žmonės pasakodavo apie visokiausius strokus – būtus ir nebūtus, kap sakydavo. Nor tep cikrai kožnas juokdavosi iš velniais nusėtų istorijų, alia giliai dūšoj jaudulio turėdavo. Ypač sutemus, po kokio vakarėlio ar pasisėdėjimo. Ne vienas norėdavo, kad kas namo palydėtų. Neisiduodavo, kad tį pro kokius krūmynus baisu praaic, alia kožnas suprasdavo apė kų ainasi. Pasakojimai apė strokus labiausiai in atmintį sugrįžta šituom čėsu, kadu oras niūrus, medzai pliki no vėjo siūbuoja, o ca da Visų šventų dziena ir Vėlinės. Tadu in galvų landa visoki biesai. Norisi nemisnyc, o ciej vis pastuksena savo kanopom prisiminimus. Vaizduotė dzyrba kap pašėlus. Paskui net miegoc baisu ir, atrodo, aplink kažkas trankosi, vaikščoja ir miegoc neduoda. Mano dziedulis Jūrgis nemažai tokių pasakaitių yra pasakojis, alia jų nuotrupas galėsit paskaicyc „Aušroj“. Šitų sykį pasdalysiu Marcinkonių kaimo žmogelio pasakojimu apė balbatuojancį liežuvį drevėn. Man jinai labai juokynga pasrodė. Pasjuokit ir jūs.
Mano tėvukas porino, o jam da dziedukas porino…
Kap aidavo seniau, nor da ir mes ankscau aidavom šienauc, prie Vyžų kalno drėvė buvo. Per karų jų nudegino, neliko, alia tokia buvo. Kap vyrai aina šienauc, tai vis girdzi, kad toj drėvėj tį kas balbatuoja ir balbatuoja. Ogi aina šienauc kelias dzienas, vyrai prisdeda ir valgyc, ir gerc. Kap cik praaina pro tų drėvį, tai tį kas raudonų liežuvį iškišis balbatuoja ir balbatuoja.
Tį kap vyrai suviajį prie bažnyčios sako: „Kas tį tep gali būc? Strokai koki rodos? Velnias gali būc, nu ba kas kitas. Nu tai va, paprašykit Markausko Antano, geras paliaunykas, turi giarų mūškietų. Cik raikia suieškoc kur sidabrinį guzikų. Indėsit sidabrinį guzikų, papilnėvosit gerai ir pataikysit. Nu ciek paprašė mano dziedo. Tus acistojo, nustaikė in tų drėvį ir kap tį pradėj balbatuoc tų raudonų liežuvį iškišis, tai nustaikė, bracia, da tam muškieti gerai parako prigrūsta, ir pristaikis tam liežuvin bummmm! Nog to rozo nei tį balbatau nei nieko. Pataikė. Sako velnio būta.
(Pasakojo Stasys Česnulis iš Marcinkonių kaimo)
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
