Mėnasio pradza – geras momentas pakelc akis in dangų, užriesc nosį ir pauoscyc javais prakvipusio oro.
Vienų šitos savaitės dzienų ėjau per kiemų sparcu žyngsniu, ba buvo gana vėsu. Nor laikrodzis rodė cik pusė devynių vakaro ir atrodzyt, kad rugpjūcin vakarai turėt būc šilci, nesnorėj be raikalo lauki stovėc. Norėjosi graicau stubon inlįsc. Tuom rozu per laukus skrido gervių pulkas. Gal nebūt buvį nieko čudno, jeigu būt perlėkį dzvi ar trys, o tį skrido kokias desėtkas. Rėkė visu keliu. Biskį nusdzyvinau, kode jų ciek daug. Nieko nelaukus pasdomėjau, ar ca tep normalu. Pasrodo, kad seniau žmonės rugpjūcin iš gervių pranašavo netolimų ateicį. Pamisnau: „kiba pac Dzievas man tokius žanklus siunca“, kad imtau ir paskaicytau, dažinotau ir su jumiem pasdalytau.
Kadusci kraipta dėmesį in šv. Lauryno dzienų, katrį minima rugpjūco 10. Tųdzien, jeigu kas pamato daug skrandancų gervių, tai šitas mėnasis bus baisiai geras, laimyngai javus nukirs, o ir pac ruduoj bus labai šiltas (visai ciktų mano ragėtom gervėm, cik tadu buvo da cik rugpjūco penkta, tai dartės paci nežinau…). Sakyta, kad rugpjūcin gali gervės išskrisc, jei jauca graitai artėjancų žiemų (cakava, kap ca šįmet bus su tuom žiemu…). Jeigu gervės skranda žamai ir neklykia, tai raikia laukc orų pablogėjimo.
Kap bebūtų, graitam XXI amžuj gamta moka užklupc, priverca pastacyc ausis ir paklausyc, kas aplinkui dedasi. O dedasi nemažai. Jau mūs krašti gaspadorai javus kerta. Vieni skubinasi, kici laukia, kadu vasarojus nunoks, ba, sako, kad da žalias, nor an nosies Žolinės. Jau žinia, kad šįmet tokios gražos Žolinių šventės nebus, alia vis žmonės ik jų panašai visur laukus apkirsdavo. Kap šandė acimenu, kad ruošanc Žolinių vainikus, raikdavo skubycis javų priskarpyc, kad būt kuom vainikų padabyc. Kas žino, gali būc, kad ik tam čėsi dauguma nusikirs, alia kol kas daug kur javai banguoja, o kiek da Lietuvoj pasėta ir nežinia, kap tį su jais bus… Nejuokynga. Nepavydėcina ciem mūs gaspadorukam. Šįmet baisus galvos sukimas: kadu žamį apdzyrbsiu Lietuvoj, kadu javus pasėsiu, kadu dar juos nuimsiu, kap toki dalykai pasaulin dedasi per tų visų koronavirusų?
Kap niekad, raiks dvasingiau papoterauc už šitų metų derlių per atlaidus. Jeigu ne bažnyčoj (ba gali būc spūscis ir daug svecimų žmonių, o šito visko raiktų vengc dėl savo ir kitų sveikatos), tai nor cykiai cykiai savo namų kampuki.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
