Rudeniniam orui atėjus, pacys daržai prašosi būc sutvarkyci. Atrodo, kad jau nulinkusių morkvių arba petruškų lapai cik ir kvieca užaic su lopetu ir jas iškasc. O jau kap važuoji per mūs kaimus, tai moteriškių daržuose saulėgrąžų galvos tep žamai nulinkį, kad net škada žūrėc. Norėtųsi paimc ir kiekvienų su pagaliu paramc. Alia tokia jų augimo ailė.
Šitų sykį man pasdarė įdomu, kiek mūs krašti auginama moliūgų. Ne paslapcis, kad tai, palyginus, nauja daržovė mūs daržuose. Kadusci tokių nei sėjo, nei ravėjo. Da ir dabar mano mama paklausia: „O kų iš jų padaryc?“ Nieko čudno. Gal labiau jaunesnės kartos gaspadinės pasisėja moliūgų sėklas, alia jau vyrasnes tos baisulinės morkvinės, darži gulincos galvos gali privesc prie galvos skausmo. Pas mus daržo negali būc be morkvės arba kokio cibulio, alia jau moliūgas tai ratenybė. Kap pas mus ratenybė, tai pamisnau, kad raikt dažinoc, ar ir Lietuvoj tokia ratenybė. Pasrodo, nebūtinai. Nemažai yra daržinykų, katriej usisėja placausius moliūgų laukus. Cik jiej daugiau dėl pardavimo tai daro, o jau kaimi pas moteriškutes irgi jų per daug nemacyc. Visgi miestuose juos perka ir vis dažniau, ypač tokiu kap dar čėsu. Ruduoj vis dažniau siejamas su morkvini moliūgų galvu. Tep, kap ir Vakaruose. Ek, tos svecimos mados braunasi visais galais. Alia gražu pasdėc prie lauko durų gražus moliūgus, papuošč rudeniniais kvietkucais ir bent pasigrožėc. Nebūtinai valgyc.
Negalėjau rasc atsakymo in klausimų, kadu Lietuvoj acirado moliūgai, alia sanų gerų lietuvių valgių receptų knygoj radau keturis valgius iš moliūgų. Tai išaitų, kad jiej mūs kultūroj yra no seniau. O juos valgyc labai naudzynga ir sveika. Jeigu įdomu, galiu išvardzyc tuos valgius. Pyrmas tai moliūgai su smetonu, antras – blynai iš moliūgų, paskui yra moliūgų košė ir paskucinis – moliūgų apkepas, arba mūsiškai boba su smetonu. Kap jau pastebėjot, valgiai panašūs in tuos, katriej gaminami iš būlvių. Cikrausia gerasnis ir sveikesnis pasirinkimas už dažnų būlvių valgymų. Ir, kap lietuvių virtuvėj įprasta, negali apsiaic be tos riebios smetonos. Nu, ba kapgi be jos! Visuose receptuose tuos moliūgus raikia kepc an taukų (taigi skonis ir kvapas svarbiausia!), o bobų irgi kepc taukais išteptoj blekėj. Palaukit, aciprašau, moliūgų košėj nėra taukų. Užtai an jos (tep kap ir an būlvių košės) raikia užpylc išlaisto sviesto. Kad mes dartės valgytum kap kadusci (tris rozus dzienoj) ir sunkiai fiziškai dzirbtum, kap mūs dzieduliai ar prodzieduliai dzyrbo, tai nei taukas, nei tas sviestas nebūtų tokias blogas, kokiu dabar mes juos laikom. Alia laikai paskeitė ir mūs gyvenimo būdas jau kitoks. Gerau moliūgus valgykim su kūdesniais pagardais.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
