Jurgita Stankauskaitė. Gegužukų spėliojimai

0

Gegužis pragydo maloniu gegutės kukavimu. Kasmet užkukuoja ir kasmet širdzis dzaugiasi. Cik ne kišanis. Kasmet pasižadu, kad kožnan kelnių kišanin paskavosiu bent po vienų grošį ir kasmet nespėju jais pasirūpyc. Paukščis kytrasnis už žmogų. Kukuodamas juokiasi iš manį, kad vėl mani laimė aplenkė. Alia gal ir gerai. Kur paskui pinigus dėtau? Klegenk kukuodama, gegute, in sveikatų!

Lesyklėlė

Kažkur skaitiau, kad gegužin gamtoj vyksta stebūklai. Akyse pievas, klonius, pabalius ir kalnukus užlieja viršun besispiecanci žaluma, užkloja pienių bangos, vyšnios ir slyvos pasdabina baltu skaru, kap tos jaunikės, trokštancos graicau ištekėc. Gražu, tai gražu, alia orų visokių sulaukiama. Vienų dzienų gali būc 20 laipsnių šilumos, o kitų priskeli ir nevierini – ar jau pabudai, ar da sapnuoji. Už lango visi kvietkai užkloci neplonu balto sniego pūku. Rodos, gegužės 12 buvo labiausiai nufotografuota 2020 metų dziena. Žmonės ėmė lygyc, kap orai moka stebyc, kap vienų dzienų galima trumpom kelnėm aucis, o antryt tenka kailinius traukc. Mūs krašti vaikai dzaugėsi tuom sniegu, kiba pyrmu šitais metais, lipdė besmegenius, mėtėsi sniego gniūžtėm. Gerai lipo, ba grait drėko, gavo saulės šilumos ir isilaido. Vaikai nespėj apsižūrėc, kap jų nugloscytų besmegenių nosys nukrypo, kepuras nulaido, acisveikydami su pyrmu ir gal paskuciniu pavasaro sniegu.

Gabijos Stoskeliūnaitės besmegenis. Paliūnai, 2020 m. gegužės 12 d.

Pas mus iš lenkiško sako, kad da bus šalcų po zoskės – šaltos Sofijos. Po penkiolikto. Tai kap sykis šandė! Būkim, moteriškės, atsargios, kavokim kvietkus, pamidorus ir agurkus. Vienos šiltnamiuose viedrus vandenio palieka, kitos plėvuki viskų dengia, o tracos romantiškai žvakes uždega. Kožnas būdas yra geras ir pacikrytas. Jumiem rinkcis.

Stoskeliūnų sodas Paliūnų k.

Nepasakysiu, kad šitoj mėnasio pusėj buvo vien cik gražos saulėtos dzienos. Nemažai ševeliūrų vėjai supūrtė. Sako, kad gegužo vėjai labai naudzyngi. Galima, o net ir raikia šituom čėsu sodus sodzyc, laukus sėc. Tep sanovėj daryta, tai jeigu cik prieš pora dzienų mūs gaspadorai gavo leidzimų važuoc in Lietuvų nuomojamų arba nuosavų laukų dzyrbc, viskas gerai. Da nėra vėlu, alia jau paskucinis skambucis, ba miežus ir avižas raikia pasėc, kol mėnulis, kap dzūkai sako, yra ragocuos (augancis). Nu, ir kap sykis iki gegužės 15 dzienos, kadu žada būc šalnos, raikia beigc visus sėjimus, ba visų žamdzirbių globėjas šv. Izidorus laimina laukuose prakaitu palaiscytus grūdus.

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisPavasaris Giluišgiryje (3 dalis)
Kitas straipsnis„Via Baltica“ kyla kaip ant mielių

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia